Prakalbus apie G. Palucko ir R. Žemaitaičio „ypatingą ryšį“ – premjero pasisakymų apie „aušrietį“ apžvalga

Vilnius, gegužės 2 d. (ELTA).

Dėl pasisakymų „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio atžvilgiu ministras pirmininkas Gintautas Paluckas viešojoje erdvėje sulaukia pašaipių replikų – esą nepaisant į vis naujas kontroversiškas istorijas įsiveliančio politiko elgesio, premjeras visko „nesureikšmina“. Kritikos dėl to Vyriausybės vadovui pažėrė ir mažųjų koalicijos partnerių, demokratų „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

Pasak Seimo vadovo, G. Palucką ir „Nemuno aušros“ lyderį nuo pat koalicijos formavimo pradžios saisto „labai ypatingas ryšys“. Be to, parlamento pirmininko teigimu, G. Paluckas visada užstoja „aušrietį“ nuo kritikos strėlių.

Tačiau pats premjeras neigia, kad R. Žemaitaičio draugystė jam svarbesnė nei bendravimas su „Vardan Lietuvos“ lyderiu. G. Paluckas tikina, jog „trijų vyrų politinėje šeimoje“ kartais kyla pavydo scenų, o jo meilės ir dėmesio užteks visiems koalicijos partneriams.

Viešojoje erdvėje toliau tęsiantis diskusijoms apie valdančiųjų lyderių santykius, ELTA apžvelgė G. Palucko pasisakymus apie „Nemuno aušrą“ bei jos pirmininką R. Žemaitaitį – nuo Seimo rinkimų kampanijos iki naujausių įtampų koalicijoje.

Iki II-ojo Seimo rinkimų turo – kritika R. Žemaitaičiui ir „aušriečiams“

Iki Seimo rinkimų G. Paluckas laikėsi gana kritiškos pozicijos R. Žemaitaičio ir jo vedamos „Nemuno aušros“ atžvilgiu. Tuomet tik politiniuose kuluaruose būsimu premjeru įvardytas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkas yra teigęs, jog jo atstovaujama politinė jėga „su nerimu“ stebi „kai kuriuos R. Žemaitaičio antisemitinius pareiškimus“.

Kritiškas būsimasis premjeras buvo ir pirmojo Seimo rinkimų turo metu. Tuomet LSDP rinkimų štabe jis žurnalistams teigė, jog nesilaiko tokios kategoriškos pozicijos dėl „aušriečių“, tačiau pripažino – norėtų dirbti su labiau nuspėjamais partneriais.

„Raudonas linijas jau esame nubraižę, išsakę, kad su konservatoriais „ne“, su „Nemuno aušra“ taip pat nematome sąlyčio taškų“, – rytą po rinkimų surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė socialdemokratas.

Tikino niekada deklaravęs, kad „Nemuno aušra“ – neįmanoma partnerė

Visgi, nors LSDP ėmė formuoti valdančiąją koaliciją su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), netrukus Seimo rinkimuose pergalę pasiekusi partija pakeitė poziciją. Persigalvojo ne tik Vyriausybei vadovauti žadėjusi Vilija Blinkevičiūtė – LSDP nutarė dėl darbo valdančiojoje daugumoje konsultuotis ir su Liberalų sąjūdžių, ir su „Nemuno aušra“. Galiausiai lapkričio pabaigoje sutarta – trijų jėgų koaliciją formuos socialdemokratai, „aušriečiai“ ir demokratai.

LSDP pirmininkė prieš rinkimus ne kartą patikino, jog jos vadovaujama politinė jėga neketina dirbti su „Nemuno aušra“. Tačiau G. Paluckas nepripažino, jog partijos laikysena – pasikeitė.

„Aš ir per rinkimų kampaniją niekada nesu deklaravęs, kad „Nemuno aušra“ yra neįmanoma koalicijos partnerė“, – kartojo jis, perklaustas apie V. Blinkevičiūtės pareiškimus.

Žadėjo pagalbą, ieškant nepartinių „aušriečių“ ministrų

Naujoji koalicija darbą pradėjo sulaukusi kritikos tiek iš užsienio valstybių atstovų, tiek iš opozicinių politinių jėgų. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog LSDP sprendimas formuoti valdančiąją daugumą su „Nemuno aušra“ buvo klaida. Šalies vadovui patikinus, jog netvirtins jokių partinių „aušriečių“ kandidatų į ministrus, tuomet dar pretendentu į premjerus būdamas G. Paluckas nebuvo linkęs sureikšminti tokios Daukanto aikštės pozicijos. Socialdemokratas tikino padėsiąs R. Žemaitaičiui rasti tinkamus kandidatus.

„Jeigu „Nemuno aušra“ pageidaus pagalbos, aš tikrai padėsiu ieškoti jiems“, – teigė socialdemokratas, atmesdamas ir kai kurių bendrapartiečių kritiką dėl to, jog „aušriečiams“ buvo deleguotas teisingumo ministro portfelis.

Kėlė klausimus dėl protestų prieš „Nemuno aušrą“

Tačiau kritika naujajai daugumai skambėjo ne tik iš Prezidentūros, bet ir Nepriklausomybės aikštės greta Seimo rūmų – pirmąją naujojo parlamento dieną vyko protestas „Dešimt tylos minučių“, kuriuo norėta parodyti, kad politikoje turėtų būti raudonos linijos, tarp kurių ir nulinė tolerancija antisemitizmui. G. Paluckas teigė nesuprantąs, kodėl vyksta toks protestas ir jame nepasirodė. Taip pat politikas kėlė klausimus, ar mitinguotojai nekvestionuoja rinkimų rezultatų.

„Aš pačiai idėjai nepritariu, nes mitingas pradėtas organizuoti neprisiekus naujai valdžiai, tai aš suprantu, kad yra keliamas klausimas dėl rinkimų rezultatų. Tų dalykų niekas ginčyti negali, tokia yra tautos valia“, – tuomet Eltai teigė G. Paluckas.

Po savaitės aktyvistai vėl rinkosi prie Seimo rūmų. Šį kartą socialdemokratas atvyko į renginį ir paragino susirinkusiuosius „neprarasti vilties (...) jog naujoji koalicija ir naujoji Vyriausybė gebės atliepti nerimą dėl valstybės saugumo, gynybos, viešųjų paslaugų teikimo“.

Koalicijoje kilusių įtampų dėl R. Žemaitaičio ambicijų tapti Seimo vicepirmininku nesureikšmino

Vos Ministrų kabinetui prisiekus Seime ir pradėjus darbą, kilo naujos įtampos valdančiosios koalicijos gretose. „Nemuno aušros“ lyderiui pareiškus, jog gali palikti daugumą, jeigu netaps Seimo vicepirmininku, G. Paluckas teigė – šiuos klausimus spręs koalicinė taryba.

Vis tik, Seimo pirmininkas S. Skvernelis tvirtino, jog R. Žemaitaitis negali pretenduoti į parlamento vadovybę tol, kol neišspręs teisinių problemų. Kaip skelbta, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. Žemaitaitis kaltinamas neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymu.

Tačiau, nepaisant kibirkščių tarp S. Skvernelio ir R. Žemaitaičio, premjeras akcentuodavo – koalicija išlieka tvari, todėl dėl valdančiosios daugumos ateities nėra ko nerimauti. Apskritai koalicijos partnerių ultimatumus ir ginčus politikas vadino „smulkiais nesutarimais“.

„Koalicija stabili, niekas čia nedreba, niekas to laivo nesiūbuoja. Manau, kad šitos dramos įnešamos siekiant tiesiog paįvairinti Lietuvos politinį gyvenimą“, – sakė G. Paluckas.

Vėliau, Seimo pavasario sesijos pradžioje grįžus prie diskusijų apie Seimo vicepirmininko postą, premjeras ragino R. Žemaitaitį neskubėti teikti savo kandidatūros.

Neatliepė Prezidentūros raginimų reikalauti „aušriečio“ savitvardos: nematau jokio reikalo daužyti kumščiu į stalą

Netrukus premjerui teko spręsti ginčus ne tik tarp „aušriečių“ ir demokratų lyderių – šalies vadovui G. Nausėdai kritiškai pasisakant apie R. Žemaitaičio keliamus ultimatumus koalicijai, Seimo narys suskubdavo atsakyti tuo pačiu. Tačiau ir šių kivirčų ministras pirmininkas nesureikšmindavo.

„Tai, kad vienas ar kitas politikas apsižodžiuoja ar apsikeičia kandžiomis replikomis – tai darbo kokybei, tiesą pasakius, niekaip nekenkia“, – pažymėjo G. Paluckas.

Vėliau, prezidentui paraginus premjerą reikalauti iš įtampas koalicijoje keliančio „Nemuno aušros“ lyderio „tam tikros savitvardos“, socialdemokratas tikino nesiruošiąs to daryti.

„Nematau jokio reikalo kumščiu daužyti į stalą, nes mūsų politinė kultūra remiasi konsensusu, dialogu, o ne kažkieno tramdymu ar reikalavimu tramdytis“, – LRT radijui dėstė jis, dėkodamas prezidentui už dėmesį koalicijai.

R. Žemaitaičio abejonės dėl gynybos poreikių – „normalios, nors ir gana aštrokos diskusijos“ dalis

Dėmesio centre R. Žemaitaitis atsidūrė ir dėl kontroversiškų pasisakymų apie šalies gynybos poreikius. „Aušriečiui“ abejojant Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimais, G. Paluckas teigė – tokia partnerio reakcija yra normalios diskusijos dalis.

„Šiandien tai vertinu kaip normalią, nors ir gana aštroką diskusiją. (...) Nieko nereikia raminti, yra įvairios formos diskusijos: vieni renkasi diskutuoti aštriai, kiti renkasi diskutuoti ramiau, treti turi pareigą ruošti galimus sprendimus ir tų sprendimų alternatyvas ir jas dėti ant stalo“, – naujienų portalui 15min.lt teigė G. Paluckas, vildamasis, jog parlamentarui susipažinus su įslaptinta informacija neliks erdvės dvejonėms.

Pareiškimai apie Ukrainą „neturi kažkokio apčiuopiamo, tikro poveikio“

S. Skvernelis į R. Žemaitaičio abejones reagavo griežčiau ir paragino koalicijos partnerį nuvykti į Ukrainą. Tačiau „Nemuno aušros“ lyderis atkirto – į Ukrainą verta važiuoti tik tuo atveju, jei norima pasimokyti korupcijos.

„Galiu lankytis Ukrainoje, bet neturiu aš ten ko važiuoti. Nebent kyšių ėmimo, korupcijos, ginkluotės pardavimo, valstybės pardavimo atvejų ten tikrai galima išmokti“, – tuomet Eltai sakė R. Žemaitaitis.

Tokių pasisakymų nepraleido nei valdančiųjų, nei opozicijos bei Prezidentūros atstovai. Vis tik, premjero įsitikinimu, R. Žemaitaičio pareiškimai „neturi kažkokio apčiuopiamo, tikro poveikio“.

„Pasakė, pasakė aštriai, pasakė be reikalo, jaučiasi išprovokuotas kažko tais, bet faktinio poveikio tiek jo veiksmams, tiek Vyriausybės pozicijai ir koalicijai tikrai nėra jokio“, – žurnalistams sakė G. Paluckas, akcentuodamas, kad apie tai ketinama padiskutuoti koalicinėje taryboje.

„Visas tas kalbėjimas yra oro virpinimas“

Netrukus R. Žemaitaitis susitikimuose su rinkėjais metė kaltinimus prezidentui G. Nausėdai, esą šis siūlo nacionalizuoti gyventojų indėlius ir panaudoti juos gynybai. Apie tai pranešė LNK žinios. Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas tuomet „aušrietį“ palygino su Rusijos propagandistais Marija Zacharova ir Dmitrijumi Peskovu.

Tuomet premjeras tiesiog paragino „mažiau kalbėti, daugiau dirbti“ ir nekreipti dėmesio į „oro virpinimą“.

„Turiu pasiūlymą visiems – mažiau kalbėti, daugiau dirbti. Daugiau neturiu ką pasakyti šiuo klausimu. Visas tas kalbėjimas yra oro virpinimas. Tai yra tuščia. Kokias tai turi pasekmes eilinio žmogaus gyvenime? Nulis“, – interviu Eltai sakė premjeras.

Apskritai Vyriausybės vadovas toliau laikėsi pozicijos, jog su į vis naujus skandalus įsiveliančiu koalicijos partneriu R. Žemaitaičiu reikia bandyti susitarti. O tai, premjero įsitikinimu, yra įmanoma.

„Pirmiausiai reikia bendrauti, o ne tramdyti kažką. Kiekvieną kartą kai mes aiškiname, kad kažkas neturi teisės kažko sakyti, kiekvieną kartą, kai kažkas turi būti tramdomas, kiekvieną kartą mes provokuojame konfliktą. Nereikia konflikto“, – žurnalistams sakė G. Paluckas.

Jis taip pat kartojo – nepaisant R. Žemaitaičio keliamų skandalų, „dalykine prasme koalicija veikia gerai“.

„Supraskite, koalicija tai ne koks nors cirkas, o partneriai – ne žvėrys, o aš ne koks nors dresuotojas, kad su botagu ar skanėstais mėginčiau vienaip ar kitaip priversti ką nors kaip nors elgtis“, – TV3 televizijai teigė G. Paluckas.

Tiesa, vėliau jis pažymėjo, kad koalicijos partneriai neturėtų gąsdinti, bauginti visuomenės ar iškraipyti faktų apie tam tikrus sprendimus.

Sprendimą nedalyvauti susitikime su prezidentu buvo pavadinęs klaida

Vėliau naujos trintys kilo vasarį, prezidentui inicijavus parlamentinių partijų lyderių susitikimą dėl gynybos. R. Žemaitaitis nutarė ne tik jame nedalyvauti – „Nemuno aušra“ nedelegavo ir jokio politinės jėgos atstovo. 

„Aš manau, kad tai yra klaida. Nepaisant to, kad nebus priiminėjami sprendimai, bet bus pasikeista informacija, bus, galų gale, kalbama ir apie kai kurių partijų nuogąstavimus, ar mes pajėgūs tiek investuoti, ar reikia tiek investuoti. Tai, kad „Nemuno aušros“ atstovų nebus – tai nėra gerai“, – sakė G. Paluckas.

Tačiau netrukus premjeras savo poziciją švelnino.

„Pirmiausiai, tikrai to nedramatizuoju, nes turėsime galimybę informuoti, papasakoti bei padiskutuoti su koalicijos partneriais. Turėsime kitą savaitę koalicinės tarybos susitikimą dėl mokesčių. Dėl to čia tikrai jokios dramos kol kas nematau“, – teigė G. Paluckas.

Po menamos R. Žemaitaičio kelionės į JAV, kėlė klausimus, kam turi būti labiau gėda

Kovo pradžioje visuomenės, politikų ir netgi teisėsaugos dėmesio sulaukė R. Žemaitaičio menama kelionė į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Tuomet paaiškėjo, kad „aušrietis“ buvo apgautas Vyriausybės efektyvumo departamento (DOGE) atstovu prisistačiusio anonimo. R. Žemaitaitis šią kelionę Seimo valdybai pristatė kaip asmeninę, nors ją žadėjo apmokėti JAV DOGE atstovai.

G. Paluckas tuomet nuo vertinimų susilaikė, teigdamas, kad situaciją turi įvertinti teisėsaugos atstovai ir Seimo etikos sargai. Vis tik, jis kėlė klausimą, kam šioje istorijoje turėtų būti labiau gėda – R. Žemaitaičiui ar jį apgavusiam anonimui.

„Aš nežinau, kam labiau turėtų būti gėda – ar apgautajam, ar tam, kuris apgaudinėja. Aš suprantu, kad tai yra tam tikra politinė provokacija, siekiant tam tikrų pasekmių, galbūt tos pasekmės ir yra – mes dabar apie tai viešai šnekame. Tačiau sakau, kad apgaudinėjimas elektronine forma ar skambučiais tikrai nėra nieko gero“, – dėstė jis.

Premjero manymu, R. Žemaitaitis nėra peržengęs žodžio laisvės ribų

Opozicijos kritikos dėl to, jog „nesureikšmina“ R. Žemaitaičio elgesio ir pasisakymų sulaukiantis premjeras tikino, kad „aušriečių“ lyderis, jog manymu, nėra peržengęs žodžio laisvės ribų. O prie aštrios retorikos, anot socialdemokrato, galima priprasti.

„Remigijus Žemaitaitis turi ypatingą komunikavimo su rinkėjais ar su politiniais oponentais, ar net su savo kolegomis būdą. Matyt, iš jo jau šito neatimsime. Bet prie to visiškai nesunku priprasti, nes tai daro nedidelį įspūdį ilgainiui. (...) Aš manau, kad jis nėra peržengęs žodžio laisvės ribų“, – interviu „Delfi“ yra sakęs Vyriausybės vadovas.

2024 m. balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Balsavimą dėl sankcijų pratęsimo įvardijo kaip nesusipratimą

Seime svarstant siūlymą pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, pateikimo stadijoje daugelis parlamento „aušriečių“ šios iniciatyvos neparėmė. Dėl to R. Žemaitaičio vedama partija sulaukė aštrios kritikos. Tačiau, premjero vertinimu, tai tebuvo nesusipratimas.

„Manau, kad čia kažkoks nesusipratimas. Manau, jie turės galimybę ištaisyti savo klaidą svarstymo ir priėmimo stadijose“, – žurnalistams sakė G. Paluckas.

VSD išvada dėl R. Žemaitaičiui premjerui sukėlė „labai nemažai pagrįstų klausimų“

G. Paluckas nebuvo linkęs dramatizuoti ir bene naujausios istorijos, sulaukusios politinės erdvės dėmesio – Valstybės saugumo departamento (VSD) išvados, kurioje prieštaraujama, kad Seimo nariui būtų suteiktas leidimas dirbti su įslaptinta informacija.

Premjeras neslėpė, jog jam kyla klausimų dėl žvalgybos vertinimo, mat tarnybos vertino ne poelgius, o R. Žemaitaičio būdo bruožus.

„Kiek aš spėjau susipažinti su VSD išvada, man ji kelia labai nemažai pagrįstų klausimų. Ten yra apibūdinami žmogaus bruožai, o iš to kelti klausimą dėl lojalumo valstybei, nenustačius jokių tokio lojalumo rizikos taškų, yra įdomus požiūris“, – žurnalistams teigė G. Paluckas, pažymėdamas, jog nepaisant tokios išvados ir neišduoto leidimo R. Žemaitaitis galėtų likti Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje.

Pagal Seimo pirmininko potvarkį, šioje delegacijoje dirbantiems parlamentarams būtinas leidimas dirbti su medžiaga, grifuota „Slaptai“.

„Tiesą pasakius, tie, taip vadinami, reikalavimai turėti leidimą dirbti su slapta medžiaga yra mūsų pačių sugalvoti. NATO Parlamentinėje Asamblėjoje tokių reikalavimų nėra. Ir tie reikalavimai, tiesą pasakius, galioja nuo pono Pranckiečio pirmininkavimo laikotarpio. Tai kaip buvo paskirtas (į pareigas delegacijoje – ELTA), neturėdamas teisės dirbti su slapta medžiaga, taip ir toliau galėtų dirbti. Aš dėl to nematau, tiesą pasakius, jokių iššūkių“, – aiškino jis.

Vėliau LRT televizijai jis teigė, jog VSD išvada tėra rekomendacinė, o „valstybė nėra valdoma pažymomis“. Ir nors tokiais pasisakymais sulaukė griežtų S. Skvernelio reakcijų, Vyriausybės vadovas aiškino, jog dėl susiklosčiusios situacijos konflikto koalicijoje – nėra.

ELTA primena, kad spalį vykusių rinkimų metu išrinktame naujame Seime suformuota trijų jėgų centro-kairės valdančioji koalicija. Socialdemokratai, „aušriečiai“ bei demokratai „Vardan Lietuvos“ turi užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.