„Politico“: NATO į kovą su Rusijos hibridine agresija pasitelkia privatų sektorių
Politika Hibridinis karas Kibernetinis saugumas Dezinformacija NATO Rusija Turkija
Briuselis, birželio 15 d. (ELTA).
NATO imasi veiksmų užkirsti kelią Rusijos hibridinėms atakoms dar prieš joms įvykstant ir tam pasitelkia privačias bendroves bei karinius pajėgumus kovai su sabotažu ir oro erdvę pažeidžiančiais dronais, praneša „Politico“.
NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas inovacijų klausimais Jamesas Appathurai sako, kad Rusijos hibridinių atakų kampanija yra plataus masto, ji didėja ir nesustos nepriklausomai nuo to, kaip baigsis karas Ukrainoje.
Europa daugelį metų susiduria su kibernetinėmis atakomis, dezinformacijos kampanijomis, sabotažo aktais ir trikdančia veikla, o Vakarų saugumo pareigūnai teigia, kad tai yra Rusijos koordinuojamas hibridinis karas.
Europos valstybės ketina imtis griežtesnių atsakomųjų priemonių dėl bepiločių orlaivių, kurie įskrenda į NATO rytų flange esančias valstybes, ir dėl globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) signalo trikdymo.
Aljansas pradeda įgyvendinti prieš hibridinius veiksmus nukreiptą strategiją, kuri buvo priimta 2025 m. NATO sudaro partnerystes su privačiomis bendrovėmis, įskaitant kibernetinio saugumo įmones ir komunalinių paslaugų teikėjus, kad kariuomenė galėtų geriau identifikuoti hibridines grėsmes.
Griežtesnis atsakas į hibridines grėsmes, tikėtina, bus aptartas kasmetiniame NATO viršūnių susitikime, kuris šių metų liepą įvyks Turkijos sostinėje Ankaroje.
Pareigūnai perspėja, kad Rusijos veiksmai prieš Europą darosi vis labiau akiplėšiški. J. Appathurai įspėja, kad Maskva nesibodi rizikuoti europiečių gyvybėmis. Jis priminė apie 2025 m. gruodį įvykusią kibernetinę ataką prieš 30 Lenkijos vėjo ir saulės elektrinių bei didelę šiluminę elektrinę, tiekiančią šilumą ir elektrą pusei milijono gyventojų.
Be to, NATO naikintuvai neseniai numušė į Latvijos oro erdvę įskridusį droną.
Gegužės mėnesį NATO sudarė partnerystes su kibernetinio saugumo lyderiais – „Microsoft“, „Palo Alto Networks“ ir ESET – kurie padės apsaugoti ryšių tinklus nuo kibernetinių įsilaužėlių.
Pernai NATO pradėjo operaciją „Baltic Sentry“ ir pasiuntė karo laivus bei lėktuvus į Baltijos jūrą po to, kai buvo įtarta, kad po vandeniu esantys ryšių kabeliai buvo specialiai pažeisti per hibridinę ataką.
Aljansas taip pat bendradarbiauja su energetikos sektoriumi, o su naftos ir dujų bendrovėmis dalinasi informacija apie galimas grėsmes, nes prie jūrinės energetikos infrastruktūros toliau stebimi dronų skrydžiai.
Pasak J. Appathurai, vyksta bendros pratybos ir susitarta dėl ilgalaikio bendradarbiavimo planų su įmonėmis saugumo srityje.
Tas pats galioja ir kalbant apie duomenų centrus. NATO bendradarbiauja su didžiaisiais debesijos paslaugų tiekėjais iš JAV, siekdama užtikrinti kritinės skaitmeninės infrastruktūros apsaugą, tuo pačiu kurdama savo saugų, izoliuotą debesijos tinklą. Tikslas paprastas – užtikrinti, kad NATO galėtų ir toliau veikti net jeigu bus paveiktos kritinės sistemos, arba jeigu taps sunkiau tikėtis Jungtinių Valstijų paramos.
„Politico“ pabrėžia, kad hibridiniame kare Rusija naudoja įvairius priešiškus veiksmus, kurie nepasiekia konvencinio karinio konflikto lygio. Tai yra ir kibernetinės atakos, įtakos kampanijos internete, sabotažas, povandeninių kabelių gadinimas, navigacijos sistemų trikdymas, vandalizmas siekiant sukelti politinę įtampą ir koordinuotas migrantų perkėlimas.
Daugelį metų Vakarų atsakas į hibridines grėsmes rėmėsi atgrasymo principu. Manyta, kad viešai įvardinant atsakomybę už kibernetines atakas, įvedant sankcijas ir stiprinant kolektyvinį atsparumą galima priešininką atgrasyti nuo eskalavimo.
Tačiau su Rusija siejamos kibernetinės atakos, sabotažas prieš infrastruktūrą ir įtakos kampanijos kartojasi, todėl tai privertė keisti tokį mąstymą, o šalių vyriausybės vis labiau linksta prie aktyvių gynybos priemonių.
Kitaip nei tradicinės karinės operacijos ant žemės, danguje ar jūroje, hibridinės atakos dažniausiai vyksta paslapčia, dėl to kur kas sunkiau įrodyti, kas jas organizuoja ir ką jomis norima pasiekti. Anksčiau NATO vengdavo aiškiai įvardyti konkrečias valstybes, atsakingas už tokius išpuolius. Vietoje to organizacija išreikšdavo paramą, kai valstybės narės siedavo hibridines atakas su Rusijos ar Kinijos remiamais veikėjais.
Anot J. Appathurai, NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis strategija padės Aljansui ir privačiam sektoriui susidaryti išsamų vaizdą apie visą hibridinių veiksmų spektrą aljanso teritorijoje, o ne blaškytis nuo vienos krizės prie kitos.
„Jeigu Nyderlanduose nuo bėgių nulekia traukinys arba padegama gamykla, tai gali būti viena avarija geležinkeliuose ar vienas padegimas. Tačiau jeigu tokių atvejų pasitaiko septyni, o jie visi susiję su parama Ukrainai, tada žinome, kas už tai atsakingas“, – sako NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas inovacijų klausimais.
person Karolis Broga (ELTA)