„Politico“: Islandija gali paspartinti balsavimą dėl stojimo į ES

Briuselis, vasario 23 d. (ELTA).

Islandija svarsto galimybę surengti referendumą ir rugpjūtį atnaujinti derybas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES). Tai atskleidė du žmonės, susipažinę su Islandijos pasirengimu narystei ES, praneša „Politico“.

Apie tai prabilta didėjant ES plėtros pagreičiui – Briuselis kuria planą, pagal kurį Ukrainai galėtų būti suteikta dalinė narystė ES jau 2027 m., o Juodkalnija, labiausiai prie narystės priartėjusi šalis, sausio mėnesį sėkmingai užbaigė dar vieną derybų etapą.

Islandijoje valdančioji koalicija žadėjo surengti referendumą dėl ES narystės derybų atnaujinimo iki 2027 m., po to, kai buvusi vyriausybė įšaldė derybas 2013 m. Dabar laikas spaudžia vykstant geopolitiniams sukrėtimams, JAV paskelbus apie importo muitus Islandijai ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus aneksuoti Grenlandiją.

Diskusijos apie ryšių su Islandija stiprinimą ir galbūt net derybų dėl narystės atnaujinimą prasidėjo dar prieš tai, kai pernai D. Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus. Vienas ES pareigūnas sako, kad Briuselis jau skiria daugiau dėmesio šiai strategiškai svarbiai šaliai.

Skubėti imta dėl augančių JAV grasinimų, taip pat ir dėl D. Trumpo kandidato į ambasadoriaus Islandijoje postą Billy Longo pokšto, kad šalis taps 52-ąja JAV valstija, o jis – jos gubernatoriumi.

Kitas apie padėtį žinantis ES pareigūnas teigia, kad dėmesį šiuo klausimu sutelkti privertė tai, jog D. Trumpas savo kalboje Pasaulio ekonomikos forume Davose Islandiją paminėjo keturis kartus, nors kalbėjo apie Grenlandiją. Pasak jo, nedidelę valstybę tai gali stipriai sukrėsti.

Du su „Politico“ anonimiškai kalbėję asmenys atskleidė, kad Islandijos parlamentas referendumo datą turėtų paskelbti artimiausiomis savaitėmis. Tai nuspręsta po daugybės ES politikų vizitų Islandijoje ir Islandijos politikų vizitų Briuselyje. Jei islandai balsuotų „už“, jie galėtų įstoti į ES anksčiau nei bet kuri kita šalis kandidatė, sakė vienas iš žmonių.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sausio mėnesį Briuselyje susitiko su Islandijos ministre pirmininke Kristrun Frostadottir ir sakė, kad jų partnerystė „užtikrina stabilumą ir nuspėjamumą nestabiliame pasaulyje“.

U. von der Leyen, kuri Islandijoje lankėsi ir 2025 m. liepą, taip pat susitiko su K. Frostadottir pernai rudenį Šiaurės Taryboje ir gyrė Islandiją už bendradarbiavimo su ES stiprinimą. EK pirmininkė turėtų vėl lankytis Arkties regione šių metų kovą.

„Politico“ primena, kad Islandija pateikė paraišką įstoti į ES 2009 metais, per patį finansų krizės įkarštį, kurios metu žlugo visi trys pagrindiniai šalies komerciniai bankai. Tačiau šalies vyriausybė įšaldė derybas 2013 m. gruodį, kai Islandijos ekonomika ėmė sparčiai augti, o ekonomistai prakalbo apie galimą euro zonos žlugimą. 2015 m. kovo mėnesį Islandija paprašė nebebūti laikoma ES šalimi kandidate.

Vis dėlto, anot „Politico“, geopolitinė padėtis per dešimtmetį itin pasikeitė.

Islandija yra strategiškai svarbioje Šiaurės Atlanto vandenyno vietoje, šiek tiek piečiau už Šiaurės poliaračio. Šalis neturi kariuomenės, o jos saugumas priklauso nuo narystės NATO ir nuo 1951 m. dvišalės gynybos sutarties su JAV.

„Politico“ vertinimu, panašu, kad dėl tokios realybės ir ekonominės stojimo į ES naudos visuomenės nuomonė stojimo į ES klausimu keičiasi palankiai, o apklausos rodo augantį palaikymą narystei.

Jeigu islandai nuspręstų atnaujinti derybas su ES, jos galėtų vykti greitai. Islandija yra Europos ekonominės erdvės narė ir priklauso Šengeno laisvo judėjimo erdvei. Šalyje jau galioja daugelis ES teisės aktų, priduria „Politico“.