Po tyrimo apie „Nemuno aušros“ finansavimą, VRK kreipėsi į VMI ir FNTT: prašo patikslinti informaciją

Vilnius, liepos 17 d. (ELTA).

Kanalui „Redakcija“ publikavus tyrimą apie galimai neleistinus „Nemuno aušros“ finansavimo šaltinius, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nutarė kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), prašant patikslinti informaciją dėl partiją rėmusių asmenų bei jų aukų.

„Redakcijos“ atliktame žurnalistiniame tyrime skelbiama, kad „aušriečių“ biudžetą pildė partiečio Roberto Puchovičiaus artimieji. Žurnalistų teigimu, mažiausiai 14 žmonių, susijusių su politiku, aukojo partijai nemenkas sumas. Daugelis jų – privatūs asmenys, nedalyvaujantys politikoje, nekandidatavo ir Seimo rinkimuose. Svarstoma, ar tokiu būdu finansuojant partiją nebuvo apeinamas ribojimas, numatantis, kad vienas kandidatas aukoms ir nario mokesčiui gali skirti maždaug 40 tūkst. eurų.

Kaip ketvirtadienį vykusio posėdžio metu teigė VRK pirmininkė Lina Petronienė, atsakingos institucijos galėtų patikrinti, ar „aušriečiams“ nario mokestį mokėję partijos lyderių artimieji tai darė iš savų lėšų.

„Galbūt galėtų pažiūrėti, ar jie mokėjo savo lėšomis, ar tai darbinės pajamos, nes jų pajamos atitinka, bet, aišku, mes nežinome, nei kokios jų pajamos, mes tik gauname atsakymą (...), kad atitinka įstatymo reikalavimus. (...) Galbūt tos institucijos galėtų pažiūrėti, ar nebuvo kažkokių pavedimų iš susijusių asmenų ir kokio pobūdžio pajamos“, – dėstė L. Petronienė.

Taip pat atsakingų institucijų prašoma patikslinti informaciją apie vieną iš partijos narių Zigmundo Pipilevičiaus įmokas. Jis sumokėjo 1,5 tūkst. eurų nario mokesčio, tačiau turto deklaracijose nurodė neturintis jokių piniginių lėšų ar paskolų. Dėl šios priežasties VMI iš pradžių atmetė ir grąžino auką politikui, vėliau ją patvirtino kaip nario mokestį.

„Tikėtina, kad buvo tikslinta turto ir pajamų deklaracija, ir jis (nario mokestis – ELTA) tapo priimtinu“, – teigė VRK pirmininkė, pažymėdama, jog derėtų patvirtinti šią prielaidą su pačia VMI.

Be to, institucijų bus prašoma pateikti informaciją, ar buvo patikslintos turto ir pajamų deklaracijos ir kitų „aušriečiams“ aukojusių asmenų atveju, kai iš pradžių VMI tokios paramą atmetė, o vėliau patvirtino.

„Kai šiuos paklausimus išsiųsime, taip pat surinksime informaciją dėl visų 2024 m. kampanijų, dėl visų aukotojų ir dėl visų nario mokesčių – tokias situacijas, kai neigiami VMI atsakymai dėl pajamų dydžio, tapo teigiamais – kad patikrintų papildomai tuos asmenis“, – bendru sutarimu priimtus sprendimus įgarsino L. Petronienė.

ELTA primena, kad „Redakcijos“ atliktame žurnalistiniame tyrime skelbiama, jog pernai vykusių Seimo rinkimų metu šią politinę jėgą finansavo Rusijos oligarchų patikėtinis Alvydas Brusokas.

Nurodoma, kad Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis bei ryšius su milijardieriais Dmitrijumi Troickiu ir Dmitrijumi Korževu palaikęs vienas „Nemuno aušros“ steigėjų A. Brusokas sumokėjo 2,5 tūkst. eurų siekiantį nario mokestį. Be to, 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką rinkimų kampanijai. Nepaisant didelio finansinio įnašo, A. Brusokas rinkimuose nedalyvavo.

Taip pat tyrime nurodoma, kad politinės jėgos biudžetą pildė partiečio Roberto Puchovičiaus artimieji.

Tyrimo autoriai – žurnalistai Birutė Davidonytė ir Ignas Kinčinas – socialiniuose tinkluose pranešė pasikreipę į VRK dėl galimų rinkimų pažeidimų, kurių komisija dar nėra nagrinėjusi.

„Paprašėme pradėti tyrimą, kurio metu būtų galima išsiaiškinti: kodėl „Nemuno aušrai“ pinigus aukojo žmonės be jokių pajamų ir santaupų, kiek tokių žmonių buvo (nes tik mažumą galime patikrinti iš viešų duomenų), galiausiai iš kur tos lėšos ir kodėl ne visos paslaugos buvo apmokėtos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė B. Davidonytė.

Gegužės pabaigoje VRK atliko tyrimą ir pripažino, kad „Nemuno aušra“ Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Pagal surinktus duomenis, VRK konstatavo, kad „aušriečiai“ gavo nepiniginių lėšų iš mažiausiai trijų juridinių asmenų. Apskaičiuota, kad „Jozita“ kampanijai skyrė per 2,8 tūkt. eurų, „Tvari statyba“ – maždaug 974 eurus, o „Socium Agency“ – per 2,5 tūkst. eurų.

Rinkimų kodekse numatyta, jog juridiniai asmenys negali finansuoti rinkiminės kampanijos. Tai laikytina šiurkščiu kodekso pažeidimu.