Po mirties nuo pasiutligės D. Britanijoje – išaugęs susidomėjimas skiepais

Londonas, birželio 20 d. (ELTA).

Pasak Didžiosios Britanijos vaistininko, po to, kai Didžiojoje Britanijoje nuo pasiutligės mirė moteris, kuriai atostogų metu įdrėskė šuo, į jį patarimo dėl skiepų kreipiasi daugiau keliautojų, pranešė transliuotojas BBC.

Vasarį 59 metų Yvonne Ford iš Barnslio per šeimos kelionę į Maroką turėjo minimalų kontaktą su benamiu šunimi. Birželio 11 d. ji mirė Šefildo ligoninėje.

Vaistininkas Olamide‘as Olokanmis teigia po naujienų apie šį tragišką įvykį sulaukiąs daug skambučių iš žmonių, norinčių apie nutikimą Maroke sužinoti daugiau.

Jis patikino, kad jo vaistinė Vakarų Jorkšyro Otlio mieste skiepais apsirūpino, tačiau pripažino nerimaująs, jog dėl padidėjusios paklausos jų vis tiek gali pritrūkti.

„Dažnai susiduriame su vakcinų tiekimo problemomis, ypač kai jų paklausa didelė, o skiepai nuo pasiutligės, kaip žinia, yra vieni iš paklausiausių“, – paaiškino O. Olokanmis.

„Su šia problema susiduriame kiekvienais metais, todėl manau, kad ji niekur nedings. Tuomet tektų laukti, kol vėl gausime vakcinos dozių, arba kreiptis į kitą gamintoją, dėl ko išaugtų vakcinos kaina.“

Trijų dozių skiepai nuo pasiutligės šiuo metu Didžiojoje Britanijoje kainuoja iki 330 svarų sterlingų.

Teiraujasi labai daug žmonių 

Y. Ford mirtis nuo šio viruso buvo pirmoji D. Britanijoje nuo 2018 m., kai vienam šalies piliečiui toje pačioje Afrikos šalyje įkando katė.

Vaistininko teigimu, jau dabar į jo vaistinę kreipiasi daugiau žmonių, besidominčių, ar prieš vykstant į tokius didesnės rizikos regionus, kaip Azija, Afrika ir Centrinė bei Pietų Amerika derėtų pasiskiepyti. Iki pasirodant naujienoms apie Y. Ford mirtį, daugelis į vaistinę patarimo prieš kelionę besikreipiančių žmonių, anot jo, galiausiai nuspręsdavo nesiskiepyti.

„Trečiadienį užėjo ponia, per atostogas keliausianti į Maroką. Skiepytis ji neketino, bet, sužinojusi apie tos moters mirtį, persigalvojo. Buvo atėjęs dar vienas jaunuolis, taip pat ketinantis vykti į Maroką. Be to, sulaukėme labai daug skambučių – žmonės nori gauti daugiau informacijos“, – pasakojo vaistininkas.

Kembridžo universiteto virusologijos konsultantas daktaras Chrisas Smithas paaiškino, kad pasiutligė yra didelė problema visame pasaulyje, tačiau Jungtinėje Karalystėje su ja susiduriama labai retai.

„Kalbant apie pasiutligę, niekada nevalia rizikuoti. Beveik visi užsikrėtusieji šia liga miršta, yra buvę vos kelios išimtys. Dažniausiai apsikrečiama nuo benamių šunų ir kačių“, – paaiškino virusologijos ekspertas. 

„Pamačius mielą šuniuką ar kačiuką, dažnai kyla pagunda jį paglostyti. Bet jeigu gyvūnas serga pasiutlige, jo elgesys būna pakitęs. Jis gali jums įdrėksti ar įkąsti, o su sergančio gyvūno seilėmis per žaizdą į jūsų organizmą pateks ir pasiutligės virusas.

Užkratui patekus į organizmą, turime labai mažai laiko, kad neleistume jam patekti į nervų sistemą ir išsaugotume užsikrėtusio žmogaus gyvybę. Jeigu tai nutiktų jums, laimei vis dar galime padėti, tačiau tai padaryti būtina nedelsiant. Tuojau pat kreipkitės į medikus – daugelio šalių sveikatos priežiūros institucijos žino, ką daryti“, – sakė Ch. Smithas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje pasiutligė paskutinį kartą buvo nustatyta 2018 metais, rastai nugaišusiai lapei pasienyje su Baltarusija. Laukinių gyvūnų populiacijoje pasiutligė yra paplitusi Šiaurės Amerikoje, Rusijoje, Kazachstane, Mongolijoje, Kinijoje, Indijoje, dalyje Afrikos žemyno šalių. Šunų populiacijoje pasiutligė paplitusi daugumoje Afrikos šalių, vidurio Azijos ir Azijos šalyse, informuoja VMVT.