Po dronų atakos – gaisrai vienoje Rusijos didžiausių naftos perdirbimo gamyklų ir chemijos gamykloje
Politika Ukrainos dronai Rusijos nafta Dronai Energetika Konfliktai Rusija
Kstovas, gegužės 20 d. (Ukrinform-ELTA).
Po dronų atakų kilo gaisrai Rusijos Kstovo mieste įsikūrusioje „Lukoil-Nizhegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamykloje ir Nevinomysko chemijos gamykloje „Azot“, skelbiama platformos „Telegram“ kanale ASTRA.
Pasak pranešimo, po dronų atakos užsiliepsnojo Žemutinio Naugardo srities miesto Kstovo „Lukoil-Nizhegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamykla. Remdamiesi paskelbta vaizdo medžiaga, OSINT analitikai padarė išvadą, kad pažeistas objektas yra pietvakarinėje gamyklos dalyje. Tikėtina, kad tai yra blokas ELOU-AVT – pagrindinis pirminio naftos perdirbimo įrenginys, skirtas paruošti žalią naftą ir atskirti ją į bazines frakcijas.
„Lukoil-Nizhegorodnefteorgsintez“ yra viena pirmaujančių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, atliekanti svarbų vaidmenį aprūpinant Maskvos regioną. Jos pirminio naftos perdirbimo pajėgumai siekia apie 17 mln. tonų per metus. Įmonė gamina daugiau nei 50 rūšių produktų, įskaitant automobilių, aviacijos ir dyzelinį kurą, taip pat naftos bitumą, parafinus ir kitus produktus.
Be to, ASTRA duomenimis, dronų ataka greičiausiai sukėlė gaisrą ir Stavropolio krašto Nevinomysko miesto chemijos gamyklos „Azot“ teritorijoje.
Ši gamykla buvo atakuota ir anksčiau – 2026 m. sausio, kovo ir gegužės mėnesiais, o prieš tai – 2025 m. gruodžio ir rugpjūčio mėnesiais.
Tuo metu naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad po dronų atakos gegužės 17 d. naktį Maskvos naftos perdirbimo gamykla sustabdė gamybą mažiausiai kelioms dienoms.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos pajėgos gegužės 18 d. smogė „Lukoil-Nizhegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamyklai Rusijos teritorijoje, o gegužės 19 d. – Jaroslavlio naftos siurblinei.
person Marius Jakštas (ELTA)
Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva nesileis provokuojama ar išnaudojama kitų valstybių tikslams, atsiradusiam kontekstui, kai Rusija kaltina Baltijos šalis suteikiančias Ukrainai teritoriją smūgiams prieš Kremlių. Taip pat prezidentas pareiškė, kad per Lietuvos teritoriją negali skristi jokie objektai, skirti trečiosioms šalims ar infrastruktūrai naikinti. Gatinaus Nausėda kartojo, kad Lietuva neturi leistis provokuojama Rusijos, prireikus, būtų siekiama sunaikinti grėsmę keliančius kitų šalių dronus.arrow_forward
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kontrolę praradę dronai, skrendantys į Baltijos šalių regioną, Suomiją, Lenkiją, gali būti suintensyvėjusių Ukrainos oro atakų prieš Rusiją pasekmė. Taip pat šalies vadovas pabrėžė, jog jei Rusija į Lietuvą pasiųstų kelias dešimtis dronų, tai būtų galima vadinti ataka prieš NATO valstybę, o tokioje situacijoje reikėtų kalbėti apie 5-ojo NATO straipsnio, numatančio kolektyvinės gynybos principą, aktyvavimą. Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus, tačiau vėliau oro pavojus buvo atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.arrow_forward
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina kuo greičiau integruoti naujus radarus į šalies oro gynybos sistemą. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad radarų įdiegimas bus atliktas per artimiausius du mėnesius. Šis klausimas bus svarstomas kitą savaitę vyksiančiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje.arrow_forward
Prezidentas Gitanas Nausėda pripažino, kad situacija su į šalį įskridusiu, kaip įtariama, dronu buvo gera pamoka, kuri nekainavo skaudžių pasekmių. Tačiau ne visos institucijos tinkamai reagavo į oro pavojų, ypač kritikuojama dalies švietimo įstaigų reakcija. Prezidentas ragina visuomenę atsakingai reaguoti į perspėjimus apie pavojus ir taisyti reagavimo, sistemų perspėjimo spragas.arrow_forward