Per 65-ųjų Berlyno sienos statybų pradžios metinių minėjimą politikai įspėjo neromantizuoti VDR
Istorija Kultūros istorija Geopolitika Valstybės represijos Vokietija Rusija
Berlynas, rugpjūčio 13 d. (AFP-ELTA).
Vokietijai minint 65-ąsias Berlyno sienos statybos pradžios metines, šalies valdžios atstovai ketvirtadienį perspėjo neromantizuoti komunistinės Rytų Vokietijos.
Maskvai palanki kraštutinės dešinės partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) kartais demonstruoja nostalgiją žlugusiam režimui. Todėl likus kelioms savaitėms iki svarbių regioninių rinkimų rytų Vokietijoje, politikai išnaudojo šią sukaktį, kad įspėtų visuomenę dėl mėginimų šviesiomis spalvomis piešti Sovietų Sąjungos remtos diktatūros istoriją.
Kultūros ministras Wolframas Weimeris atkreipė dėmesį, kad praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams nuo Berlyno sienos griūties 1989 m. „tiek kairiojo, tiek dešiniojo sparno ekstremistai šiuo metu mėgina sumenkinti“ viena kitą keitusių Rytų Vokietijos vyriausybių nusikaltimus.
„Tačiau šis režimas buvo brutali diktatūra – be laisvų rinkimų, spaudos ir judėjimo laisvės, tačiau su Štazi, kankinimų kameromis ir palei sieną besidriekusia mirties zona“, – pabrėžė W. Weimeris, turėdamas galvoje Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) saugumo ir žvalgybos tarnybą.
Federalinė įgaliotinė VDR aukų klausimais Evelyn Zupke taip pat teigė, kad „kuo labiau Rytų Vokietija tolsta į praeitį, tuo patrauklesnė ji kai kuriems žmonėms atrodo“.
Įspėjo dėl „ostalgijos“
Perspėdama dėl vadinamosios „ostalgijos“ („ost“ vokiškai reiškia rytus – ELTA) tendencijos, kurią iš pradžių perėmė kraštutinės kairės partijos, E. Zupke dienraščiui „Rheinische Post“ teigė nerimaujanti, kad „vienpusiškas ir nostalgiškas pasakojimas“ gali „užtemdyti diktatūros tikrovę“.
Kitą mėnesį rytinėse šalies žemėse praėjus keliems dešimtmečiams po Vokietijos susivienijimo 1990 m. vyksiantys rinkimai, prognozuojama, dar kartą išryškins tebeegzistuojančią politinę takoskyrą tarp rytinės ir vakarinės Vokietijos.
Apklausos rodo, kad prieš imigraciją aršiai kovojanti AfD Saksonijoje-Anhalte gali užsitikrinti pakankamą persvarą, kad pirmą kartą savo istorijoje turėtų galimybę formuoti vietos vyriausybę.
Pagrindinis AfD kandidatas šioje žemėje Ulrichas Siegmundas neseniai sukėlė skandalą, per rinkimų kampanijos renginį kartu su vienu iš partijos nacionalinių lyderių Tino Chrupalla užgiedojęs buvusios Rytų Vokietijos himną.
Nors pats gimė netrukus po Vokietijos susivienijimo, 35-erių U. Siegmundas taip pat nevengia nostalgiškos simbolikos: į rinkimų kampanijos renginius dažnai jis atvyksta senoviniu Rytų Vokietijos motoroleriu „Simson“.
Kai kurie jo šalininkai vilkėjo marškinėlius ar vairavo transporto priemones su Rytų Vokietijos vėliava bei kūjo ir skriestuvo emblema, taip ironiškai arba pabrėžtinai demonstruodami tebegyvą regioninę „Ossi“ (rytų vokiečio – ELTA) tapatybę.
Rytų Vokietijoje po sienos griūties „pasikeitė viskas“
Nors pastaraisiais metais regiono ekonominiai rodikliai pagerėjo, o pajamų atotrūkis nuo vakarinės šalies dalies sumažėjo, daugelis rytų Vokietijos gyventojų vis dar jaučiasi nuskriausti ir nustumti į viešojo gyvenimo paraštes.
AfD kaltina Vokietijos vyriausybę išduodant šalies interesus, nes ši esą leidžia masinę imigraciją, netinkamai valdo ekonomiką ir propaguoja „woke“ (deklaruojančią siekį mažinti socialinę atskirtį – ELTA) socialinę bei aplinkosaugos politiką. Ši žinia ypač gerai atliepia nuotaikas šalies rytuose.
Ilgai rusenantis visuomenės nepasitenkinimas, susvetimėjimas ir kultūrinės netekties jausmas dažnai minimi aiškinant didelį AfD populiarumą buvusioje Rytų Vokietijoje, kur per praėjusių metų federalinius rinkimus partija surinko rekordinius 32 proc. balsų.
Praėjus dviem savaitėms po rinkimų Saksonijoje-Anhalte, savo parlamentus rinks ir rytinė Meklenburgo-Pomeranijos žemė bei Berlynas. Prognozuojama, kad AfD abiem atvejais padidins savo turimą balsų dalį.
Rytų Vokietijos valdžia Berlyno sieną pradėjo statyti 1961 m. rugpjūčio 13 d., o vėliau ją palaipsniui plėtė ir stiprino, įrengdama sargybos bokštus ir išleisdama patrulius su sargybiniais šunimis.
Iki Berlyno sienos griūties 1989 m. lapkritį mėgindami pasprukti į Vakarus žuvo daugiau kaip 100 žmonių.
„Siena paliko pėdsaką Vokietijoje ir iki šiol daro įtaką mūsų keliui“, – ketvirtadienį minėjimo kalboje pareiškė Vokietijos parlamento pirmininkė Julia Kloeckner.
„Į politinius klausimus abiejose pusėse kartais atsakoma labai skirtingai“, – sakė J. Kloeckner, turėdama galvoje skirtingą požiūrį į COVID-19 pandemijos valdymo priemones, migraciją ir santykius su Rusija.
Pasak jos, daugelį šių skirtumų lemia labai skirtinga gyvenimo patirtis.
„Vakarų vokiečiams po susivienijimo mažai kas tepasikeitė. Rytų vokiečiams pasikeitė viskas“, – tikino Vokietijos parlamento pirmininkė.
person Marius Jakštas (ELTA)
Prancūzijos ambasada Lietuvoje dėkoja už pagalbą gesinant gaisrus, kurie aplankė šalį šią vasarą.
Lietuva išsiuntė 40 Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų ir 32 ugniagesius gelbėtojus, kurie bendradarbiavo su Prancūzijos gelbėjimo tarnybomis.
Ambasada teigia, kad tokia šalių tarpusavio pagalba liudija tarptautinio, ypač europinio bendradarbiavimo per ES civilinės saugos mechanizmą, svarbą. arrow_forward
Kėdainių rajone vykusioje avarijoje, kurioje susidūrė vilkikas ir mikroautobusas, žuvo du žmonės - vairuotojas ir keleivė. Į gydymo įstaigą pristatytos dar keturios moterys, vienas vyras ir vienas nepilnametis, o vilkiko vairuotojas gydomas ambulatoriškai. Mikroautobusu keliavę asmenys buvo užsienio šalies piliečiai.arrow_forward
Roterdame, Šveicarijos grupės „Gunvor“ naftos perdirbimo gamykloje įvyko sprogimas, per kurį žuvo mažiausiai vienas žmogus, o keli buvo sužeisti. Sprogimas įvyko bendrovės „Gunvor Energy Rotterdam“ teritorijoje Europoorte – vienoje didžiausių pasaulyje chemijos ir naftos chemijos pramonės zonų esančioje Roterdamo uoste. Incidentas įvyko techninės priežiūros darbų metu, tyrime dalyvauja kriminalistikos ekspertai ir darbo inspekcijos atstovai.arrow_forward