Pasvalio meras G. Gegužinskas: smegduobė užpilta moliu, tačiau įgriuvusį namą teks griauti

Vilnius, birželio 1 d. (ELTA).

 Šią savaitę daugiausiai teisėsaugos ir kitų tarnybų dėmesio sulaukė Pasvalio rajone į smegduobę krentantis namas, eismo įvykiuose žuvę motociklininkai. Taip pat rezonansą sukėlė toliau siautėjantys sukčiai bei pranešimai, apie pro langą iškritusius mažamečius. 

Pasvalyje atsivėrus smegduobei, žmonėms teko palikti apgadintus namus

Antradienio naktį pranešta, kad Pasvalyje, Kęstučio gatvėje, privačiame sklype atsivėrė smegduobė, dėl kurios ėmė sėsti ten esančio namo pamatai, įlinko namo konstrukcijos, įtrūko sienos ir lubos. 

Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai gelbėtojai ir kitų tarnybų atstovai atjungė į namą tiekiamą elektrą. Name gyvenantys sutuoktiniai dėl sukeltos avarinės situacijos paliko namus, jiems teko išsikelti gyventi pas gimines.

Lietuvos geologijos tarnyba skelbė, kad šiame sklype deformacijų buvo ir anksčiau: 2023 m. sausį 1,7 m skersmens ir 1,5 m gylio šulinio formos smegduobė atsirado kieme, gėlyno vietoje, tada įtrūko namo sienos, po grindimis susidarė panašaus dydžio smegduobė.

2023 m. per balandį ir gegužę buvo atlikti projektiniai inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai, kurių metu nustatyta, kad pastatas pastatytas ant užpiltos ir užlygintos duobės (senos karstinės įgriuvos arba iškasos moliui), o deformacijų priežastis – paviršiuje ir gelmėse vykstantys sufoziniai karstiniai procesai. Taip pat paaiškėjo, kad statybų metu neatsižvelgta į šias išvadas.

Anot tarnybų, Pasvalyje atsivėrusi smegduobė per kelias prasiplėtė ir dar labiau apgadino namą. 

Dėl atsivėrusios smegduobės mieste paskelbtas ekstremalus įvykis.  

Kaip Eltai pasakojo Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas, kitą savaitę į miestą įvertinti situacijos atvyks geologai. Anot jo, šiuo metu nutarta smegduobę užpilti moliu. Tiesa, savivaldybės vadovo manymu, išgelbėti gyvenamojo namo, panašu, nepavyks.

„Šiuo metu smegduobė yra užpilta moliu. Kaip toliau vystysis situacija – ar ten grius gilyn, ar ne – neaišku. Pirmadienį atvyks geologai, kurie mums daugiau patarimų duos. Reikėtų ekspertų išvados, nors plika akimi matosi, kad namą, ko gero, teks griauti“, – aiškino G. Gegužinskas.

Pasak savivaldybės vadovo, kadangi nebėra karstinių reiškinių šalinimo fondo, tikėtina, kad smegduobės likvidavimo darbams ir šeimos, kurios namai buvo apgadinti, paramai bus pasitelkiamas mero rezervo fondas bei ketinama kreiptis pagalbos į Vyriausybę.

„Kitą savaitę svarstysime, ką galime iš mero rezervo fondo skirti. Be tarybos leidimo turiu teisę skirti iki 10 tūkstančių eurų dydžio paramą. Aišku, kreipsimės į Vyriausybę, nes įvykis iš šono gali atrodyti kaip draudiminis, bet draudimas nuo smegduobių poveikio gyvenamosios patalpoms nedraudžia. (…) Taigi, kreipsimės į Vyriausybę, nes tai yra stichinis reiškinys. Jei yra rezervo fondas Vyriausybėje, tokiais atvejais, kaip, pavyzdžiui, potvyniai Žemaitijoje, tikimės, kad žmogui bus išmokėta parama“, – dėstė G. Gegužinskas. 

Meras priminė, kad 1999 m. birželį Vyriausybė yra skyrusi finansinę pagalbą, kai Pasvalyje buvo atsivėrusi smegduobė, apgadinusi kelis pastatus.

Šiuo atveju, pasak G. Gegužinsko, smegduobė apgadino ne tik privatų namą, bet ir gatvę, dalį jos infrastruktūros.

Kelyje žuvo du motociklininkai 

Šią savaitę policija pranešė apie dviejų motociklininkų žūtis.

Pirmoji nelaimė įvyko antradienio vakarą Šakiuose. Vinco Kudirkos ir Tulpių gatvių sankryžoje automobilis „Volvo XC60“, vairuojamas moters, sukdamas į kairę, nepraleido ir susidūrė su tiesiai važiavusiu motociklu „Suzuki“, kurį vairavo vyriškis (gim. 1996 m.). Motociklininkas per avariją žuvo.

Kita tragiška avarija fiksuota penktadienį Kauno rajone. Ražiškių kaime, Rokų plente, susidūrė du motociklus vairavę vyrai (gim. 2006 m.), kurių vienas neišgyveno.

Prasidėjus motociklininkų sezonui, policija ragina automobilių vairuotojus būti atidžiais, tolerantiškais motociklininkams ir visuomet pasitikrinti akląsias zonas prieš keičiant eismo juostą, laikytis saugaus atstumo nuo motociklo, nelenkti staigiai ar nesaugiai, ypač posūkiuose.

Motociklininkams policija pataria važiuoti tik techniškai tvarkingais motociklais ir su tinkama apsaugine apranga, laikytis leistino greičio ir neprovokuoti pavojingų situacijų, naudoti atšvaitus, šviesius rūbus, šviesas.

Toliau siautėjančių sukčių grobis – daugiau nei 600 tūkst. eurų

Šią savaitę teisėsauga toliau bene kasdien fiksavo sukčių atakas, po kurių žmonės neteko daugiau nei 600 tūkst. eurų. Išviliotos pinigų sumos varijavo nuo kelių šimtų iki šimtų tūkstančių eurų.

Didžiausių pinigų suma, kurią sukčiams pavyko išvilioti, siekė apie 200 tūkst. eurų. Į Vilniaus policiją penktadienį kreipėsi Šalčininkų rajone gyvenanti moteris (gim. 1968 m.) ir nurodė, kad, jai būnant namuose ir investuojant pinigus internetinėje platformoje, nepažįstami asmenys apgaulės būdu pasisavino minėtą pinigų sumą. 

Sukčiams taip pat pavyko apgauti ir senjorę (gim. 1946 m.) iš Vilniaus. Moteris nurodė, kad jai paskambino nepažįstami asmenys, kurie prisistatė policijos pareigūnais ir apgaulės būdu išviliojo 45 tūkst. eurų. 

Tuo metu trečiadienį į Kauno policiją kreipėsi įmonės vadovė, kuri nurodė, kad tą pačią dieną buhalterė, į darbo elektroninį paštą gavusi tariamai įmonės direktorės laišką, apgaulės būdu į užsienio įmonės sąskaitą pervedė maždaug 39 tūkst. eurų.

Stambus sukčiavimo atvejis fiksuotas ir Šiauliuose. Ten įmonės direktorius prisijungė prie suklastotos banko paskyros, suvedė prisijungimo prie elektroninių banko paslaugų duomenis ir pastebėjo, kad apgaulės būdu nuo įmonės sąskaitos pasisavinta apie 37 tūkst. eurų. 

Panašios pinigų sumos neteko moteris (gim. 1963 m.), kuri apie galimai nusikalstamą veiką pranešė Kauno policijai. Šią savaitę pareigūnus ji informavo, kad balandžio 25–gegužės 22 dienomis per socialinį tinklą „Facebook“ susipažino su vyriškiu, kuris iš jos apgaulės būdu iš jos išviliojo maždaug 35  tūkst. eurų.  

Šią savaitę, apžvelgiant kibernetinio saugumo situaciją šalyje, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Arūnas Maskoliūnas pripažino, kad sukčių schemos tobulėja labai greitai, o pareigūnams, deja, tenka vadovautis ilgai trunkančiomis procedūromis.

„Deja, bet reikia pripažinti, kad šiai dienai įvykdyti nusikaltimą reikia trijų sekundžių, tai yra paspausti mygtuką ir išsiųsti pinigus, bet tam, kad mes nueitume paskui tuos pinigus, kurie yra prarasti, mums kartais užtrunka mėnesiais. Nebijau to pasakyti, kad nusikalstamumas vystosi, eina šviesos greičiu. Mes, deja, judame procedūrų greičiu“, – tvirtino pareigūnas.

Pranešta apie pro langą iškritusius vaikus

Šią savaitę policija bei medikai vėl reagavo į pranešimus, kad iškritę pro langą susižalojo nepilnamečiai. 

Trečiadienį iš namo pirmo aukšto pro langą iškrito ir susižalojo dvejų metų amžiaus vaikas. Dėl patirtų sužalojimų jis paguldytas į ligoninę. Surinkta medžiaga tyrimui dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo. Apie panašias nelaime policija informavo ir savaitgalį: pro antrame aukšte esančio buto langą Vilniuje iškrito mažametis, o Klaipėdoje į ligoninę buvo pristatyta ir paguldyta 2009 metais gimusi paauglė. Nukentėjusioji nurodė, kad ją pro antrame aukšte esantį buto langą išmetė  2003 metais gimęs vyras. 

Kaip Eltai nurodė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė, šeimai, kurioje auga pro langą iškritęs vaikas, anksčiau socialinės pagalbos neprireikė.

VVTAĮT žiniomis, įvykio metu mažametis namuose buvo kartu su suaugusiais žmonėmis. 

Vaiko teisių gynėjai pastebi, jog kasmet šiltuoju sezonu – pavasarį ir vasarą – sulaukiama bent kelių pranešimų dėl pro langus ar balkonus iškritusių vaikų.  VVTAĮT kviečia tėvus, ypač auginančius mažylius, visuomet išlikti dėmesingiems ir įvertinti galimas rizikas, net ir leidžiant laiką su vaiku kasdienėje, gerai pažįstamoje, namų aplinkoje.

„Primename tėvams, jog siekiant išvengti vaikų iškritimų pro namų langus ar balkonus, svarbu pasirūpinti, kad šalia jų nebūtų pastatyta baldų – sofų, kėdžių, stalų, ar kitų aukštų daiktų – ant kurių palypėję vaikai galėtų pasiekti langą, užlipti ant palangės arba persisverti.

Taip pat rekomenduojame pasirūpinti specialiomis buities apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, langų užraktais ar ribotuvais, kurie tampa iššūkiu mažamečiams savarankiškai atsidaryti langus. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog įvairūs apsauginiai langų tinkleliai nuo vabzdžių gali sukurti klaidingą apsaugos įspūdį, nes jie nėra pakankamai tvirti ir galintys išlaikyti vaiko kūno svorį“, – teigia vaiko teisių gynėjai.

Anot jų, net ir vėdindami patalpas suaugusieji turėtų pasilikti jose su vaiku arba kartu išeiti į kitą kambarį, nes kartais užtenka tik kelioms sekundėms kitur nukreipti suaugusiųjų dėmesio – atsiliepti telefonu ar atsinešti reikiamą daiktą – kai tuo metu mažylis gali žaibiškai atsidurti pavojuje arba skaudžiai nukentėti.