Londonas, rugsėjo 8 d. (AFP-ELTA).
Dėl klimato kaitos kylant oro temperatūrai, žmonės, kurie šiltesnėmis dienomis vartoja daugiau saldžių gėrimų ir ledų, ypač turintys mažiau pinigų, gali smarkiau pakenkti savo sveikatai, įspėjama naujame pirmadienį paskelbtame tyrime.
Cukrus yra pagrindinė rimtų sveikatos problemų, tokių kaip nutukimas, diabetas ir širdies ligos, priežastis, vis dėlto pastaraisiais dešimtmečiais šio saldaus maisto priedo suvartojimas visame pasaulyje išaugo.
Karštesnės dienos gali būti vienas iš veiksnių, skatinančių žmones atsivėsinti saldžiais gazuotais gėrimais, sultimis ar suvalgyti ledų porciją, teigiama žurnale „Nature Climate Change“ paskelbtame tyrime.
„Aplinka neabejotinai lemia tai, ką ir kaip valgote, o klimato kaita yra jos dalis – ir ji gali turėti neigiamos įtakos jūsų sveikatai“, – AFP sakė tyrimo bendraautorė Duo Chan iš Sautamptono universiteto.
Jungtinės Karalystės ir JAV mokslininkų komanda analizavo duomenis apie maistą, pirktą JAV namų ūkių 2004-2019 m., paskui pirkinius palygino su orais ir kitais klimato veiksniais.
Modeliavimas parodė, kad už kiekvieną papildomą laipsnį Celsijaus 12-30 laipsnių intervale žmonės per dieną suvartodavo 0,7 g papildomo cukraus. Labiausiai tai buvo būdinga mažesnes pajamas gaunantiems arba žemesnio išsilavinimo žmonėms.
Mityba jau kinta
Pagal „blogiausius“ klimato scenarijus nepalankiausioje padėtyje esančios grupės iki šimtmečio pabaigos kasdien galėtų suvalgyti arba išgerti penkis papildomus gramus cukraus, AFP sakė pagrindinis tyrimo autorius Pan He iš Kardifo universiteto.
Amerikos širdies asociacija rekomenduoja vyrams per dieną suvartoti ne daugiau kaip 36 gramus pridėtinio cukraus (maždaug devyni arbatiniai šaukšteliai), o moterims – 24.
Vienoje skardinėje gazuoto gėrimo yra apie 40 gramų cukraus.
Dauguma amerikiečių suvartoja 2-3 kartus daugiau cukraus nei rekomenduojama, teigia asociacija.
Tyrimo metu pastebėtas cukraus suvartojimo padidėjimas stabilizavosi, temperatūrai pakilus virš 30 laipsnių Celsijaus. Chenas spėjo, kad taip atsitiko todėl, kad iki to laiko žmonės jau buvo pakeitę savo mitybą.
Duo teigė, kad tai gali būti „dar blogesnė žinia“, kad žmonės keitė savo mitybą esant žemesnei, o ne ekstremaliai temperatūrai.
Modeliuojant taip pat nustatyta, kad karštomis dienomis žmonės pirko mažiau kepinių – greičiausiai dėl to, kad vietoj jų rinkosi ledus ar kitus šaldytus desertus.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, nesveika mityba yra vienas iš keturių pagrindinių rizikos veiksnių, sukeliančių ligas, dėl kurių pasaulyje įvyksta daugiau kaip 70 proc. visų mirčių.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)