Parlamentas ypatingos skubos tvarka svarstys dronų numušimo procedūrų supaprastinimą

Vilnius, rugsėjo 18 d. (ELTA).

Siekiant laiku užkardyti dronų keliamas grėsmes visuomenei ir nacionaliniam saugumui, Seimas ypatingos skubos tvarka svarstys grėsmę keliančių orlaivių numušimo procedūrų supaprastinimą. 

„Norėčiau pasiūlyti ypatingos skubos tvarką. Šie įstatymo projektai yra pateikiami tokioje geopolitinėje situacijoje, kada yra sienų pažeidimai, matome, jog tų sprendimų reikia ne po savaitės, ne po mėnesio, o dabar“, – plenarinių posėdžių salėje kalbėjo Seimo pirmininkas Juozas Olekas. 

Pakeitimais siūloma krašto apsaugos ministro sprendimu leisti panaudoti karinę jėgą prieš bepiločius orlaivius draudžiamojoje ar ribojamojoje zonoje, jeigu skrydžiai vykdomi nesilaikant nustatytos tvarkos.

Siūlomas reguliavimas galėtų būti taikomas naudojant karinę jėgą tik prieš bepiločius orlaivius, tad karinė jėga negalėtų būti panaudota prieš pilotuojamus orlaivius.

Pritarus iniciatyvai, karinė jėga galėtų būti panaudojama prieš dronus, nustačius tam tikras aplinkybes, pavyzdžiui, bepiločio orlaivio buvimą draudžiamojoje ar ribojamojoje zonoje, taip pat jei skrydis vykdomas nesilaikant nustatytų sąlygų, apribojimų ar tvarkos. 

Taip pat pažymima, kad karinė jėga bet kuriuo atveju būtų naudojama taikant tarptautinius principus ir „būtų naudojama tik esant absoliučiai būtinybei tai daryti“.

Šiems siūlymams Vyriausybė pritarė trečiadienį vykusiame posėdyje. Jau kitą savaitę juos svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). 

Šiuo metu Karinės jėgos naudojimo statutas leidžia karinę jėgą panaudoti tik prieš orlaivį, įskridusį į draudžiamą zoną, kai jo skrydžio kryptis kelia realų pavojų svarbiems valstybinės reikšmės objektams, virš kurių skrydžiai yra draudžiami. Taip pat karinė jėga gali būti panaudota prieš bepilotį orlaivį, kuris galbūt naudojamas kaip ginklas, siekiant padaryti žalą turtui ar asmenų gyvybei ir sveikatai.

Šie atvejai neapima praktikoje pasitaikančių atvejų, kai dronas nėra naudojamas kaip ginklas, o pažeidimai vyksta ne draudžiamosiose zonose ir nesiejami su grėsme konkrečiam valstybinės reikšmės objektui, tačiau jo skrydis gali kelti grėsmę visuomenei ir nacionaliniam saugumui. 

ELTA primena, kad pastaruoju metu Lietuvos oro erdvę buvo pažeidę du dronai, įskridę iš Baltarusijos.

Liepos pabaigoje policija informavo apie nenustatyto tipo bepilotį orlaivį, vėliau rastą Jonavos rajone esančiame poligone – prokuratūra skelbė, kad jis nešė sprogstamąjį užtaisą.

Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“ – tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.

Po šių įvykių viešojoje erdvėje kilo diskusija apie Lietuvos oro gynybos infrastruktūros tobulinimą.

Praėjusią savaitę naktį į trečiadienį rusų dronai per puolimą prieš Ukrainą įskrido į Lenkijos oro erdvę, o kartu ir į NATO teritoriją. Lenkijos karinės oro pajėgos kartu su NATO sąjungininkėmis pirmą kartą numušė kelis bepiločius. Ekspertai mano, kad tai buvo tyčinis Rusijos veiksmas.