Organizacijos reikalauja užtikrinti valstybės pagalbą žmonėms su sunkia ir kompleksine negalia
Vilnius, rugsėjo 12 d. (ELTA).
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, fondas „Nepatogūs“ ir Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ iš politikų reikalauja įsipareigoti užtikrinti valstybės garantuojamą pagalbą žmonėms su sunkia ir kompleksine negalia.
Negalios organizacijų atstovai šią savaitę vykusioje diskusijoje „Ne tada, kai tėvai nebegalės. Dabar“ teigė, kad žmonių su sunkia ir kompleksine negalia teisė gyventi bendruomenėje turi tapti valstybės garantija, o ne priklausyti nuo tėvų galimybių ar pavienių organizacijų iniciatyvų.
Pasak fondo „Nepatogūs“ įkūrėjos Henrikos Varnienės, dešimtmečius šeimos gyvena su klausimu, kas pasirūpins jų vaikais, kai jos pačios to daryti nebegalės.
„Valstybės sprendimas negali atsirasti tik tada, kai šeimą jau ištinka krizė. Dar šią Seimo sesiją turi prasidėti procesas, kuris aiškiai atsakytų, kokią pagalbą valstybė garantuoja, kas privalo ją užtikrinti ir iki kada bus sukurta visoje Lietuvoje veikianti sistema“, – pranešime teigė H. Varnienė.
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovės Linos Sasnauskienės teigimu, autistiškam žmogui gali būti reikalinga nuolatinė individuali pagalba ir pritaikyta aplinka, tačiau, pasak jos, tai nėra priežastis rinktis institucinę globą.
„Autistiškam žmogui gali reikėti ramios ir nuspėjamos aplinkos, jo sensorinius bei komunikacijos poreikius suprantančių darbuotojų ir labai intensyvios individualios pagalbos visą parą. Tačiau didelis pagalbos poreikis nereiškia, kad vienintelė žmogaus gyvenimo perspektyva yra institucija, juo labiau medicinos ligoninė. Sukūrus tinkamas sąlygas, gyvenimas bendruomenėje yra realus“, – nurodė L. Sasnauskienė.
Savo ruožtu Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Ramunė Lebedytė-Undzėnienė pabrėžė, kad intelekto negalią turinčio žmogaus ateitį ir reikalingą pagalbą būtina planuoti iš anksto, užtikrinant tęstinę pagalbą ir galimybę išlikti savo bendruomenėje.
Organizacijos nurodė, kad po susitikimo visoms parlamentinėms politinėms jėgoms išsiųstas diskusijos protokolas ir pateiktas pasirašyti politinio susitarimo dokumentas. Jame siūloma įsipareigoti užtikrinti valstybės garantuojamą pagalbą, aiškiai apibrėžti valstybės ir savivaldybių atsakomybę bei sukurti visoje Lietuvoje veikiančią paslaugų ir finansavimo sistemą.
Taip pat organizacijos planuoja inicijuoti tolesnius susitikimus su politikais, stebėti prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.
Lietuvos negalios organizacijų forumo atlikto ekonominio vertinimo duomenimis, 2019 m. negalios kaštai šeimai Lietuvoje vidutiniškai siekė daugiau nei 3 tūkst. eurų per mėnesį. Į šią sumą, anot organizacijų, įtrauktos ne tik tiesioginės išlaidos, bet ir prarastos pajamos, darbo galimybės bei iki 14 valandų per parą šeimoje teikiama nemokama slauga ir pagalba.
Kaip skelbė ELTA, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiuo metu rengia ilgalaikės priežiūros paslaugų įstatymo projektą. Vienas iš planuojamų pokyčių – šias paslaugas gyventojams teikti vieningu „vieno langelio“ principu.
person ELTA (ELTA)