Opozicinių partijų lyderiai teigiamai vertina VGT sprendimą dėl Hormuzo: neturime stovėti po medžiu
Vilnius, gegužės 11 d. (ELTA).
Opozicinių partijų lyderiai teigiamai vertina Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą pritarti Lietuvos jungimuisi prie laisvos laivybos užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje. Anot Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) pirmininko Lauryno Kasčiūno, iniciatyva reikalinga, ją politiko vadovaujama frakcija neabejotinai palaikys Seime.
„Aš neabejoju, kad mes tikrai palaikysime šitą iniciatyvą (Seime – ELTA). Aišku, reikės išgirsti daugiau detalių, apie ką mes čia kalbame ir taip toliau. Tačiau bet kuriuo atveju manau, kad tai yra reikalingas sprendimas, neturime stovėti po medžiu. Natūralu, kad mūsų didžiausiam sąjungininkui yra svarbu, kad matytų sąjungininkų paramą vienokią ar kitokią. Šia prasme akivaizdu, kad mes tikrai matydami tą poreikį stipriname tą ryšį“, – Eltai pirmadienį teigė L. Kasčiūnas.
„Nepamirškime, kad amerikiečių kariai yra Lietuvoje, Amerika yra Europoje su savo pajėgumais. Tikrai manau, kad tą ryšį reikia stiprinti“, – pabrėžė jis.
V. Sinkevičius: Lietuva yra patikimas partneris
Savo ruožtu laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius sako – VGT priimtas sprendimas yra aiškus signalas Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV), kad Lietuva yra patikimas partneris.
„Tai parodo tiek Jungtinėms Amerikos Valstijoms, tiek mūsų NATO sąjungininkams, kad Lietuva yra patikimas partneris ir tai yra svarbi žinia“, – Eltai komentavo europarlamentaras.
„Šiai dienai Lietuvoje yra per tūkstantis JAV karių, padarytos strateginės investicijos ir tai yra mūsų saugumo garantijos vienas iš pagrindų. Vienas iš tų pagrindų yra mūsų pačių investicijos, bet vienas iš tų pagrindų yra ir JAV karių buvimas. Aš manau, kad šiuo atveju mes siunčiame labai stiprią žinią, kad palaikome savo sąjungininkus“, – pabrėžė politikas.
Kaip skelbta, pirmadienį VGT, apsvarsčiusi Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktą informaciją ir siūlymus dėl prisidėjimo prie laivybos laisvės užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje, pritarė jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai šiame sąsiauryje.
Kaip nurodė prezidentūra, VGT pritarė Lietuvos kariuomenės pajėgumų (iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų) siuntimui dalyvauti kartu su sąjungininkais tarptautinėse jūrinio saugumo operacijose,
Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, taip pat yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra.
Apie tai, kad Lietuva gavo Jungtinių Valstijų pasiūlymą prisijungti prie šalių koalicijos, siekiant atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje, prezidentas Gitanas Nausėda informavo balandžio pabaigoje.
Karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.
Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.
Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl neva nepakankamo jų įsitraukimo padedant Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu.
person Liudmila Petrakova (ELTA)
Opozicinės partijos lyderiai teigiamai vertina Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą pritarti Lietuvos jungimuisi prie laisvos laivybos užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad ši iniciatyva yra reikalinga ir ją jo vadovaujama frakcija neabejotinai palaikys Seime. Laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius mano, kad VGT priimtas sprendimas yra aiškus signalas Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV), kad Lietuva yra patikimas partneris.arrow_forward
Naujienų agentūra ELTA praneša apie gegužės 12 d. įvykius Lietuvoje, kurių metu Seimas svarstys įvairius projektus, tokius kaip parlamentinės VSD pranešejo komisijos išvadų naikinimas ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų tolesnio panaudojimo projektas. Taip pat bus inauguruotas Europos Tarybos informacijos punktas Baltarusijos žmonėms Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Teisėtvarkos srityje Regionų administracinis teismas nagrinės bylą S. Neries paminklo Vilniuje pašalinimo klausimu.arrow_forward
Gitanas Nausėda susitiko su Ukrainos prezidento administracijos vadovu Kyrylu Budanovu, aptarė bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje, Ukrainos narystės ES klausimą ir regioninį saugumą.
Nausėda pabrėžė, kad Lietuva remia Ukrainą teikdama politinę, karinę, finansinę paramą ir humanitarinę pagalbą, bei akcentavo, kad strateginis Lietuvos siekis – visateisė Ukrainos narystė ES iki 2030 metų.
Prezidentas taip pat priminė, kad Lietuva yra NATO Rytų flango valstybė, investuojanti į Ukrainos gynybos pramonę ir pabrėžė, kad nepaisant Rusijos agresijos, Lietuva ir toliau rems Ukrainą.arrow_forward