Olekas teigia nematantis pagrindo opozicijos inicijuojamam nepasitikėjimui juo

Vilnius, kovo 12 d. (ELTA).

Ketvirtadienį opozicijos atstovams ketinant inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku Juozu Oleku, pastarasis tikina pagrindo šiam veiksmui nematantis. Anot socialdemokrato, tai veikiau opozicijos bandymas susirinkti papildomų politinių taškų, atkreipti dėmesį. 

„Manau, kad nėra (pagrindo – ELTA). Tai daugiau yra opozicijos bandymas parodyti savo aktyvizmą ir atkreipti dėmesį. Nes aš dar kartą perskaičiau tuos keliamus klausimus ir tai, kas yra padaryta per šį pusės metų laikotarpį, kokie yra priimti sprendimai dėl biudžeto, dėl antros pensijų pakopos, dėl paramos šeimai, socialinių reikalų, jie galbūt kelia tam tikrą opozicijos rūpestį, kad pozicijai sekasi įgyvendinti savo įsipareigojimus žmonėms ir reikia griebtis kažkokio šiaudo, kuris atkreiptų dėmesį į opozicijos veiksmus“, – žurnalistams Seime sakė J. Olekas. 

„Esu pasiruošęs atsakyti į jų užduotus klausimus“, – teigė politikas.

Kaip skelbta, ketvirtadienį Seimą pasieks opozicijos atstovų projektas, kuriuo jie siūlo atleisti parlamento pirmininką J. Oleką iš pareigų. 

Šią iniciatyvą pristatys Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė. Dėl projekto Seimo nariai apsispręs slaptu balsavimu.

Opozicijoje dirbantys parlamentarai vasarį surinko reikiamą 29 parlamentarų parašų skaičių, kad būtų galima pradėti nepasitikėjimo Seimo pirmininku J. Oleku procedūrą. 

Šiuo metu yra surinkti 34 parašai. 

Sausį Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, kad socialdemokrato Juliaus Sabatausko paskyrimas šio Teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai, apie galimybę J. Olekui pareikšti nepasitikėjimą užsiminė liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Taip pat opozicijos inicijuotame projekte nurodoma, kad parlamento vadovo teikimai į Seimo kontrolierius stokojo atsakomybės. Pirmoji kandidatė Rasmina Čepkauskienė, anot jų, teikta neišsiaiškinus, ar jos kandidatūra atitinka teisės aktų reikalavimus. 

Vėliau pristatyta socialdemokratės Nerijos Stasiulienės kandidatūra, kaip pažymima pateiktame dokumente, į Seimo kontrolieres teikta neįvertinus jos kvalifikacijos ir pasirengimo pareigoms. Ši kandidatūra slapto Seimo narių balsavimo metu nesulaukė reikiamo palaikymo.

Taip pat J. Oleko atšaukimo iš pareigų dokumento projekte nurodoma, kad Seimo pirmininkas nedemonstruoja siekio ieškoti konsensuso tarp frakcijų, vengia dialogo ir kompromiso paieškų su skirtingomis visuomenės grupėmis, kaip, pavyzdžiui, įstatymo pataisų dėl LRT atveju.

J. Olekas Seimo pirmininku išrinktas 2025 metų rugsėjo 10 dieną, kai pasikeitus valdančiosios koalicijos sudėčiai iš pareigų atsistatydino Saulius Skvernelis. 

ELTA primena, kad spalį Seimas slaptu balsavimu paskyrė J. Sabatauską ir Artūrą Driuką KT teisėjais. Tuo metu prezidento teiktas kandidatas į KT Haroldas Šinkūnas iš pradžių nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo. Po antro pateikimo parlamentas lapkričio pabaigoje H. Šinkūno kandidatūrai į KT teisėjus pritarė.

KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.