Olekas apie koaliciją: turėdami skirtingus požiūrius, daromais sprendimais liekame patenkinti
Vilnius, balandžio 3 d. (ELTA).
Viešojoje erdvėje keliant klausimus dėl valdančiosios koalicijos ateities, Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas sako, jog šiuo metu svarbiausia politinės daugumos stabilumas, leidžiantis priimti Lietuvos gyventojams svarbius sprendimus.
„Laukiame, kol mes galėsime turėti kažkokią galimybę kitaip priimti įsipareigojimus žmonėms, kuriuos mes davėme rinkimų kampanijos metu. Mums reikia turėti pakankamai balsų priimti sprendimus, kuriuos mes įsipareigojome priimti Lietuvos žmonėms“, – tinklalaidėje politika.lt sakė J. Olekas, paklaustas, ko valdantieji laukia, kalbant apie „aušriečių“ ateitį koalicijoje.
„(…) Mes gyvename labai sudėtingoje aplinkoje. Mes negalime sau leisti, kad vėl būtų koks nors pakrikimas, aiškinimasis. Mes dabar dirbame – vyksta ir koalicinė taryba, ir partijos taryba, ir frakcijų pasitarimai, ir Seimo pirmininko susitikimai su atskirais Seimo nariais. Nuo ryto iki vakaro mes bandome turėti tvirtesnius pagrindus, o ne palaidą balą Seime“, – teigė jis.
Anot jo, nors su koalicijos partnere „Nemuno aušra“ kyla nesutarimų, priimti sprendimai tenkina.
„(…) Vyksta nuolatiniai pokalbiai, bendravimas, aiškinimasis, bet kalbant apie pačius svarbiausius sprendimus – mums pavyksta turėti pakankamai balsų. Pavyzdžiui, biudžetas, įskaitant ir gynybos biudžeto dalį, kuri, man atrodo, labai svari ir suteikia daug saugumo Lietuvai ir žmonėms. Kitur to susitarimo yra mažiau, bet mes net ir koalicijos sutartį pasirašėme tokią specifinę – palikdami teisę kai kuriais klausimais balsuoti vieniems balsuoti vienaip, kitiems – kitaip, nes mūsų koalicija pakankamai marga“, – aiškino J. Olekas.
„Mano pagrindinis kriterijus – ar mes pajėgiame įgyvendinti tai, ką įsipareigojame? Tai klijai, kurie mus laiko. Turėdami skirtingus požiūrius, vertybinius dalykus, dėl kurių ginčijamės, mes vis tiek tais sprendimais, kuriuos jau darome beveik pusantrų metų, liekame patenkinti“, – teigė Seimo pirmininkas.
– Kalbant „Nemuno aušros“ aušros ateitį koalicijoje, ko jūs laukiate?
– Laukiame, kol mes galėsime turėti kažkokią galimybę kitaip priimti įsipareigojimus žmonėms, kuriuos mes davėme rinkimų kampanijos metu. Mums reikia turėti pakankamai balsų priimti sprendimus, kuriuos mes įsipareigojome priimti Lietuvos žmonėms.
– O kodėl jūs negalite dabar, pavyzdžiui, „paleisti“ Vyriausybės ir tik po to konstruoti daugumą? Juk iki jos jums trūksta nedaug.
– Kokios koalicijos galėtų būti – čia jau atskira tema. Mes per visą laiką jau išbandėme kokias lyg ir tris. Naktį po pirmojo rinkimų turo mes turėjome užmanymą ir vos nesukirtome rankomis su „valstiečiais“ ir demokratais, bet tada atsirado tam tikros pretenzijos iš demokratų pusės. Tada jau turime visą istoriją keičiantis ministrams pirmininkams. Tai nėra taip lengva Seime turėti užtikrintus balsus ir įgyvendinti savo programą. Vyksta nuolatiniai pokalbiai, bendravimas, aiškinimasis, bet kalbant apie pačius svarbiausius sprendimus – mums pavyksta turėti pakankamai balsų. Pavyzdžiui, biudžetas, įskaitant ir gynybos biudžeto dalį, kuri, man atrodo, labai svari ir suteikia daug saugumo Lietuvai ir žmonėms. Kitur to susitarimo yra mažiau, bet mes net ir koalicijos sutartį pasirašėme tokią specifinę – palikdami teisę kai kuriais klausimais balsuoti vieniems balsuoti vienaip, kitiems – kitaip, nes mūsų koalicija pakankamai marga. (…) Pradžioje, visi šneka: „kokie čia kairieji, kokie čia socialiniai rūpesčiai“, o po to pasižiūri į europinius formatus ir matai, kad mes turime koaliciją su pakankamai dešinėmis europinėmis partijomis.
– Viktorija Čmilytė-Nielsen yra minėjusi, kad jūs sužemaitaitėjote ir tarp jūsų nebeliko skirtumo, atsirado priklausomybė, meilė. Tai ar pamilote „Nemuno aušrą“?
– Taip aš neskirstau. Mano pagrindinis kriterijus – ar mes pajėgiame įgyvendinti tai, ką įsipareigojame? Tai klijai, kurie mus laiko. Turėdami skirtingus požiūrius, vertybinius dalykus, dėl kurių ginčijamės, mes vis tiek tais sprendimais, kuriuos jau darome beveik pusantrų metų, liekame patenkinti.
– Bet juk minėta partija šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymą, balsavo prieš poligoną ir t.t.
– Tai jiems atsirūgs – gaus nuobaudą, neturės pinigų kitai kampanijai. Taip atsitinka. Pažiūrėkime kitur – vienur pedofilijos byla, kitur pareikšti kaltinimai kitoje istorijoje.
– Tai, ką minite, nusikaltimai prieš asmenį, kurių, turbūt, negali sieti su politine jėga. Tai nelyginami dalykai. Be to, jūs dabar nesate koalicijoje su konservatoriais, kalbame apie „Nemuno aušrą“.
– Žiūrėkite, aš neadvokatauju ir ne... Aš, žinoma, neadvokatauju. Jie už tai ir atsakys. Kai VRK nubalsuos, gal ir bus ramesni.
– Bet ar jums tinka, kad su tokiais žmonėmis sėdite prie vieno stalo?
– Netinka, bet žmonės taip išrinko. Ne aš susodinau, o susodino Lietuvos žmonės, atėję balsuoti.
– Bet politikai gi turi teisę sudaryti vienokias ar kitokias koalicijas, vienus ar kitus palikti užribyje, priklausomai nuo jų vertybių, įsitikinimų.
– Mes kartais kalbame labai aukštomis frazėmis ir aš tikrai labai norėčiau, kad Seimo nariai, partijos, būtų to pavyzdys. Deja, gyvenimas yra šiek tiek kitoks. Kol kas dar tokie nesame.
– Aukštos frazės yra svarbu. Aukštos frazės ir yra tai, kas daro tautą tauta.
– Aš sutinku, bet dar kartą sakau – kai reikia priimti tokius sprendimus, kuriuos reikia, tie sprendimai būna teisingi. Paminėsiu dar kartą šių metų krašto apsaugos biudžetą. Ir tie, kurie mus dabar moko, kaip reikia su kažkuo skirtis, patys už tą biudžetą nebalsavo. Tai irgi reikia pagalvoti ką darai, kad paskui kalbėdamas mokytumei kitus.
– Tai, kaip suprantu, jūs neatsakę į klausimą, kas būtų vietoje Žemaitaičio, nedarysite jokių veiksmų? Svarbiausia politinė dauguma?
– Politinė dauguma, kuri leidžia vykdyti sprendimus. Mes gyvename labai sudėtingoje aplinkoje. Mes negalime sau leisti, kad vėl būtų koks nors pakrikimas, aiškinimasis. Mes dabar dirbame – vyksta ir koalicinė taryba, ir partijos taryba, ir frakcijų pasitarimai, ir Seimo pirmininko susitikimai su atskirais Seimo nariais. Nuo ryto iki vakaro mes bandome turėti tvirtesnius pagrindus, o ne palaidą balą Seime.
– Bet palaida bala yra tai, kas vyksta dabar – kažkas pažeidė įstatymą, kažkas susitiko su vengrais, Užsienio reikalų ministerija pasakė vieną, o Vyriausybė kitą ir t.t. Ar viso to priežastis socialdemokratų neryžtingumas?
– Ne, aš nesutinku su tokiu vertinimu. Socdemų ryžtingumas yra įvykdyti savo įsipareigojimus. Man atrodo, kad tai, jog jiems sekasi, jie tą daro, labiausiai kiršina tam tikrus oponentus ar dalį visuomenės.
– O kur ta sėkmė?
– Aš dar kartą primenu, kad tokio gynybos biudžeto niekada nebuvo.
– Taip, sprendimas fantastiškas.
– Taip pat ir mokesčių pakeitimai – patinka ar ne, bet pinigų atsirado daugiau. Tada antra pensijų pakopa. Dabar didelį dėmesį skiriame paramai jaunoms šeimoms, taip siekdami sutvarkyti demografiją. Mums reikia sustabdyti gimdymų kritimą, reikia, kad jaunos šeimos galėtų čia kurtis ir gyventi, sugrįžti. Turėjome labai gražų renginį Seime su čia sugrįžusiais tarnauti jaunuoliais, kurie išvykę ar jų tėvai išvykę. Tai tokius dalykus mums reikia dar padidinti.
– Tačiau laimės indeksas, kuris pirmiausia susijęs su bendra nuotaika, krito per keliolika pozicijų.
– Vėl pakilsime.
– Gal pakilsime, gal ir ne, bet apsisprendimas gimdyti vaikus susideda iš daugybės dedamųjų, kurių vienas – bendra nuotaika. Ar prie to, kad per pastaruosius metus pablogėjo bendra lietuvių jausena, prisidėjo ir valdžia?
– Per mūsų metus įvyko daug svarbių dalykų. Pavyzdžiui, karas Artimuosiuose Rytuose, kiti konfliktai visokie. Tai mes galime nagrinėti ir tą darome – bandome išsiaiškinti, kuriose vietoje galima pasiekti didesnį efektą. Ministerijos dirba, Vyriausybė turi planą. (…) Tai tų darbų yra pakankamai daug, bet, be abejo, kas nedirba, tas neklysta. Tai čia visada bus ir kritikos. Bet, jeigu mes matysime tik juodąją pusę, tai nuotaika ir nusiteikimas ir bus tokia, jeigu matysime ir teigiamus pokyčius, mūsų vertinimas gali pasitaisyti. Aš galvoju, kad mes einame teisinga linkme. Yra problemų ir pačioje koalicijoje, visokių ginčų ir tarp koalicijos bei opozicijos, bet tai tikrai nesustabdys tų permainų, kurios sudėtos į Vyriausybės dabartinį planą, kuris yra patvirtintas Seime.
– Nenoriu reaguoti į lozungus, pone Olekai, bet ar tikrai „paleidę“ Vyriausybę per keletą mėnesių nesurinktumėte 71 balso? Aš manau, kad surinktumėte.
– Aš dar kartą pasakysiu: darbas vyksta ir aš tikiu, kad ta dauguma yra ir bus. Nesvarbu, ar ji bus tokios kompozicijos, ar ji bus kitokios kompozicijos, bet ji bus ir tie užsibrėžti tikslai bus įgyvendinti. Suprantu, kad kritikuoti visada yra lengviau, negu padaryti, bet darbas vyksta ir aš manau, kad jis sėkmingai bus pabaigtas.
– O gal jūs jau gyvenate Stokholmo sindromu?
– Nedramatizuokite. Niekam nelinkiu, bet daug ką pragyvenome, esame dirbę ir mažumos, ir daugumos, ir kitokiose vyriausybėse.
– Kur ta patirtis dingo? Kur visa daugybės metų išmintis?
– Niekur ji nedingo. Ji daro gerus darbus.
– Kokius?
– Aš pradėjau vardinti, o jūs sakote – lozungai. Tai aš galiu tik pakartoti. Tuoj bus nauji sprendimai. Prasideda pavasario sesija ir, man atrodo, čia bus priimta labai gerų įstatymų projektų, kurie keis žmonių gyvenimus. Kaip ir sakiau, gyvename sudėtingu laikotarpiu, todėl mums reikia balansuoti, kadangi negalime padaryti sprendimų, kuriuos būtume padarę, jei nebūtų karinių iššūkių ir saugumo dalykų. Dabar reikia daryti kitus. Pavyzdžiui, Kapčiamiesčio poligonas. Bet vis tiek aplink jį yra sutelkta tamsios jėgos, kuri visiška neatitinka. Man ten viskas atrodo normaliai – viskas vyksta bendromis pastangomis, su tais žmonėmis, kuriems iškyla problemų, atsikaitoma ir t.t. Bet socialiniuose tinkluose ar kitur išlenda kiti dalykai.
– Pone Olekai, grįžtant prie koalicijos. Kas, jūsų nuomone, turėtų būti ta priežastis, dėl kurios būtų iniciuojamas koalicijos nutraukimas?
– Yra paprastas dalykas – partijos tarybos sprendimas, kuriuo priimta, kad mes iš esamos situacijos renkamės tokią koaliciją. Dabar tarybos sprendimas turėtų būti kitas. Tai, jeigu bus tokio sprendimo palaikymas ir tai bus naudingiau įgyvendinant mūsų įsipareigojimus.
– Bet planų dėl to kalbėtis taryboje nėra?
– Mes nuolat kalbamės. Nėra dienos, kad nekalbėtume.
– Kada rinksis jūsų taryba?
– Gal jau šią savaitę.
– Ir tokio klausimo nėra?
– Negaliu pasakyti, buvau išvykęs, nemačiau, ką sudėjo.
– Bet jeigu nebūtų, jūs galite tokį klausimą įtraukti?
– Visada galima, bet aš tai mėgstu įtraukti klausimus, kada gali priimti sprendimą, o ne tai, kad būtų tiesiog klausimas. Tai mes prieš tai turime padaryti pakankamai darbų, kad sprendimas būtų priimtas.
– Jūs laikotės principo, kad koalicija negali būti nutraukta, kol nėra aiškaus plano B?
– Taip. Aš visada darau sprendimus žinodamas, kas bus po to.
– O nevertėtų pirma priimti principinį ir vertybinį sprendimą, o tada atsistoti į aiškią poziciją?
– Vertybinis sprendimas yra labai aiškus. Mūsų programa, už kurią balsavo Lietuvos žmonės ir suteikė tuos 52 mandatus, turi būti įgyvendinama. Tai, jeigu mes turime galimybę ją įgyvendinti – darome tokius sprendimus. (...) Labai tikėtina, kad jeigu mes negalime jos dabar įgyvendinti, tai jos negalėsime įgyvendinti ir po to.
– Koks turėtų būti sprendimas, kad nebūtų įmanoma klausimui surinkti daugumos Seimo narių? Juk galima kalbėtis ir sutelkti daugumą net ir tam trumpajam laikotarpiui, jeigu jos, hipotetiškai, net ir nebūtų.
– Jūs galvojate, kad viską išmanote, o aš neišmanau nieko. Mes dirbame ir darome. Jūs dabar man aiškinate, kaip aš turėčiau daryti. Tai visi darbai, kurie turi būti daromi, jie vyksta.
– Aš nemanau, kad aš išmanau daugiau už jus. Aš manau, kad jūs irgi išmanote, bet to nedarote.
– Man atrodo, kad jūs neteisingai galvojate.
– Gerai, keliaukime prie LRT reikalų. Kas vyksta su LRT? Kodėl taip viskas stringa? Vėl bus protestai, vėl pataisos, kuriuos netenkina žurnalistų organizacijų.
– Kai kurias žurnalistų organizacijas tenkina. Net kelios dalyvavo mūsų darbe.
– Kokios?
– Lietuvos žurnalistų sąjunga, Internetinės žiniasklaidos asociacija.
– Pastaroji vienija įmones, aš kalbu apie žurnalistus. Žurnalistų sąjunga pritarė šioms pataisoms?
– Toms, kurias pateikėme nuo darbo grupės – pritarė. Kai kurioms ir aš nepritariau, bet po ginčų mes darome kompromisą. Pavyzdžiui, valdyba buvo įtraukta pasiūlius opozicijos frakcijoms. Dabar girdžiu, kad valdyba jau vėl negera. Tai būkime logiški. Mes ieškome, kaip padaryti. Pirma pretenzija buvo iš Valstybės kontrolės dėl tam tikrų įsigijimų, kitų dalykų – į tai atkreipėme dėmesį. Tada atsirado įtampa tarp tarybos ir administracijos – pažiūrėjome, kur čia yra problemos ir pradėjome nagrinėti. Kvietėmės platų ratą, kas norėjo pareikšti savo nuomonę, tikrai galėjo tą padaryti.
– Bet Venecijos komisija, Europos transliuotojų asociacija aiškiai deklaruoja, kad pataisos yra blogos.
– Žiūrėkite, bet pas mus eteryje ar žurnalo numeryje, kur pastebėjau, sudėta tik kritika. Tai sudėkime ir vienus, ir kitus argumentus. (...) Seimo Analizės skyrius padarė beveik visų visuomeninių transliuotojų analizę – kaip yra organizuojama, kaip finansuojama, kokios yra tvarkos ir pan. Mes diskutavome, turėjo labai skirtingus pasiūlymus, pavyzdžiui, valdybos reikia ar ne? Komisija, mūsų darbo grupė buvo pasidalinusi beveik per pusę. Bet ieškodami kompromiso sutarėme, kad valdyba bus. Gal tai ir mados dalykas, bet žvelgiant į Europą, ją visuomeniniai transliuotojai turi. Tai, man atrodo, mes visą tai į projektą ir sudėjome. Dar kiti priekaištauja dėl misijos apibrėžimo, kuri iki šiol nebuvo įrašyta. Dabar yra. Yra principai, aprašymas. Tai ar tai blogai? Man atrodo, kad ne. Mes papildėme dalykus, kurie buvo. Viską parėjome nuo pradžios iki galo. Dar diskutuojama, ar taryba turi turėti biurą, kuris aptarnaus? Tai, jeigu tai bus principinis dalykas, nubalsuosime, kad neturi, bet, bet kokiu atveju, man atrodo, tai niekaip nesusiję su laisvo žodžio draudimu ar ribojimu.
– Bet atsirado pasiūlymas apie Vyriausybės nurodymus, kiek ir ko turi būti.
– Atskirkime – darbo grupė to nesiūlo. Mes matėme, kad vienokia ar kitokia forma tai yra eilėje Europos valstybių, nes visuomeninius transliuotojus reikia finansuoti, o čia yra bendrieji pinigai, biudžeto pinigai arba žmonių mokesčių mokėtojų. Profesorius Vaišnys pažymi, kad negali taip būti, kad pinigai tiesiog skiriami, kažkas turi būti. Bet kokia forma? Tai mes darbo grupėje nusprendėme, kad šiuo metu to dar neliečiame ir bandome išsiaiškinti.
– Tai dabar tiesiog finansuojate misijos vykdymą ir LRT taryba jį prižiūri?
– Taip, ir paprašome Vyriausybės pažiūrėti, ar yra geresnis variantas. Ir toks prašymas Vyriausybei iš Seimo nukeliavo iki rudens, iki rugsėjo mėnesio. Vyriausybė vis tiek kažkas turėtų išanalizuoti, pasakyti: „Žiūrėkite, mums atrodo, kad yra taip gerai, kaip dabar yra ir nieko keisti nereikia“, – arba sako: „Žiūrėkite toje šalyje taip, o toje – taip“, – ir galbūt tada, kaip mes darbo grupėje sėdėjome su žurnalistais, taip susėdus su kažkokiomis tarptautinėmis organizacijomis pasižiūrėsime. Pažiūrėsime, ką pasakys Venecijos komisija, nes galbūt ji ir apie tai pasakys. Tai mes čia neskubame. Mes darome tą darbą, kurį įsipareigojome, kurį, tarp kitko, net kai kurie LRT žurnalistai vertino kaip gerai. Sakyti, kad čia blogai ir dar blogiau – galime. Bet kokie pasiūlymai? Tame protesto posėdyje Žurnalistų profesionalų asociacija ir iniciatyvinės darbo LRT grupės bičiuliai, kolegos sakė: „Mes atnešime geresnį.“ Jokių pasiūlymų nesulaukėme. Dabar vienas ar kitas ekspertas, profesorius sako: „Konstitucinis Teismas tą misiją išaiškino taip, gal čia reikėtų pasižiūrėti.“ Tai žiūrime, kas yra blogai. Komitetas tegul pasako, kad čia blogai, galima tą pataisyti, pakeisti. Bet jeigu kalbame tik apie bendrus dalykus, tai skirtingų nuomonių yra visada. Pavyzdžiui, kas turėtų atstovauti, ar Mokslo taryba, kaip yra dabar, ar Mokslo akademija? Taryba lyg ir gerai, bet dabar akademikai sako, kad ne, kad Mokslo akademija dar laisvesnė, nes jie ten išsirenka patys. Tai galima ir taip. Galima dėlioti tuos argumentus ir toje pačioje plenarinėje posėdžių salėje užregistravus pasiūlymą, kad keičiame vieną ar kitą organizaciją.
– Kaip jūs pats pripažinote, kad Trišalė taryba – nesusipratimas.
– Trišalė taryba buvo intencija palikti tokią galimybę ir profesinėms sąjungoms, ir darbdaviams. Buvo užmanymas, kad gal paimkime Trišalę tarybą kaip formatą vienai kadencijai.
– Tik bėda, kad ten yra valdžia.
– Tai valdžia – trečia, ji ten nebus, išsirinks arba profsąjungos, arba verslas. Čia tik gal galima pataisyti, apibrėžti aiškesnę nuorodą, kad iš Trišalės tarybos gali dalyvauti tik arba darbdaviai, arba profesinė sąjunga.
– O ar jūs siūlysite atmesti pataisas, kuriose kalbama apie Vyriausybės užsakomą turinio kiekį?
– Čia reikia pasižiūrėti, nes čia ateina, pavyzdžiui, pinigai. (…) Pavyzdžiui, mes matome olimpines žaidynes, bet nematome kokių nors negalią turinčių sportininkų varžybų, tai galėtume užsakyti tokių programų. Įvyko rankinio žmonių su negalia Europos čempionatas, aš buvau nuėjęs, nes pakvietė, ir tai mačiau pirmą kartą, bet varžybos buvo puikios. Tai, jei pamatytume, gal mes tuos žmones labiau integruotume.
– Taip, bet ar dėl to turi pasisakyti Vyriausybė? Tam į tarybą yra deleguojami visuomenės atstovai.
– Aš, kaip darbo grupės vadovas, padėjau nemažai pastangų, kad mes šitą klausimą išimtume, kad tai liktų tam tikra Vyriausybės ekspertize. Mes gi dažnai Seime pasiklausiame Vyriausybės išvadų apie įstatymo projektą. Pasakys, ne, arba pasakys, kad ji manytų taip – tai mes Seime svarstysime. Girdint jūsų argumentus, suteikime daugiau teisių tarybai, tai tegul tame strateginiame plane taryba dalykus, kuriuos patvirtins. Šitame projekte, kurį parengė darbo grupė, to nėra. Dabar dalis mūsų kolegų, kurie duoda stimulą pačiai Vyriausybei, kad jeigu jūs neruošiate, yra projektas, turi intencija, įsigilinę labiau, kas darosi kituose kraštuose, tai pasiūlyti ir pasiūlė, bet tai nėra mūsų darbo grupės projekto dalis.
– Bet, pone Olekai, vėl vyks protestai ir visas politinis gyvenimas suksis apie LRT pataisas, kai greičiausiai žmonėms ne šis įstatymas pats įdomiausias ir visuomenė tikisi visai kitų dalykų.
– (…) Mes viską įvykdėme taip, kaip susitarėme su opozicija, kad netaikome skubos tvarkos, kad susėdame darbo grupėje, kad padarome bendras pataisas – ir tą viską padarėme. Ką patobulinti visada yra, bet kurį įstatymą paimkite, bet organizuoti tokį, sakykime, sumišimą ar įtampą visuomenėje, man atrodo, tikrai nėra jokio pagrindo.
– Bet priešprieša bus.
– (…) Man tinka ir patys sunkiausi klausimai. Jei atrodo, kad aš neturiu atsakymų, tai aš ir galiu pasakyti, kad neturiu, bet šiuo atveju, aš tam tikra prasme šitam pašvenčiau beveik du mėnesius – gilindamasis, ką analizavo mūsų analizės skyrius, skaitydamas, kaip šie teisiniai dalykai sutvarkyti kitose valstybėse. Ir manau, kad mes tą darbą padarėme labai sąžiningai, o kad yra skirtingų požiūrių, tai čia demokratija, tuo ir reikia džiaugtis.
– Dėkui už pokalbį.
Edmundas Jakilaitis, politika.lt, ELTA
person ELTA (ELTA)
Šiame naujienų pranešime pateikiamas balandžio 13 d. ir balandžio 14 d. televizijos programos santraukos aprašymas. Paminėtinos populiarios laidos yra "Mano virtuvė geriausia" ir "Reali mistika", taip pat daugybė detektyvinių serialų.arrow_forward