Oficialūs asmenys: ES lyderiai susitarė pratęsti sankcijų Rusijai galiojimą

Briuselis, birželio 27 d. (AFP-ELTA).

Ketvirtadienį 27 ES šalių vadovai susitarė dar pusei metų pratęsti Rusijai įvestų sankcijų galiojimą, išsklaidydami nuogąstavimus, kad Kremliaus atžvilgiu draugiškai nusiteikusi Vengrija leis šioms priemonėms pasibaigti, pranešė oficialūs asmenys.

Toks Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime priimtas sprendimas reiškia, kad dėl karo Ukrainoje ES paskelbtos plataus masto sankcijos, pagal kurias, be kita ko, buvo įšaldytas ir daugiau nei 200 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turtas, galios mažiausia iki 2026 m. pradžios.

Sprendimas buvo priimtas po to, kai oficialūs asmenys pareiškė, kad rengia nenumatytųjų atvejų planus, kaip užtikrinti tolesnį šalių bloko ekonominių poveikio priemonių Maskvai galiojimą, jei Vengrijos vadovas Viktoras Orbanas imtų atkakliai tam priešintis.

ES šalys baiminosi, kad, jei Budapeštas atsisakytų pratęsti priemonių taikymą, šalių bloko įtaka Rusijai gali labai smarkiai sumažėti, nepaisant Jungtinių Valstijų pastangų susitarti dėl taikos.

Sausį, kai paskutinį kartą buvo pratęsiamos sankcijos – o tai reikia padaryti kas pusę metų – V. Orbano pastangomis iki paskutinės minutės nebuvo aišku, ar tokį sprendimą pavyks priimti.

Nors ES užtikrino, kad patvirtintos priemonės liks galioti, jai nepavyko susitarti dėl naujo sankcijų paketo, nes Vengrijos sąjungininkė Slovakija jį užblokavo.

Slovakijos vadovas Robertas Ficas viršūnių susitikime atsisakė uždegti žalią šviesą naujam sankcijų paketui, mat Briuselis planuoja iki 2027 m. pabaigos nutraukti rusiškų dujų importą, o Slovakija tam nepritaria.

Slovakija tebėra priklausoma nuo rusiškų dujų importo ir uždirba iš tranzito mokesčių, kuriuos ima už per jos teritoriją vamzdynais tiekiamas dujas.

Pirmiau ketvirtadienį R. Fico kalbėjosi su ES vadove Ursula von der Leyen, tačiau pageidaujamų nuolaidų gauti jam nepavyko, todėl jis paskelbė stabdysiantis sankcijų paketo patvirtinimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kreipimesi paragino ES vadovus patvirtinti griežtų priemonių paketą, „nukreiptą prieš Rusijos prekybą nafta, šešėlinį tanklaivių laivyną, bankus ir tiekimo grandines, kuriomis įvežama įranga ar dalys ginklams gaminti“.

Tačiau oficialūs asmenys teigia, kad, nesulaukus Vašingtono pritarimo, sprendimo sumažinti viršutinę Rusijos naftos eksporto kainų ribą, esančio platesnės Didžiojo septyneto iniciatyvos dalimi, priėmimą kol kas teko atidėti.