NYT: visiškai autonominis Rusijos DI dronas su „Nvidia“ moduliu Zaporižioje pražudė tris civilius
Techologijos agresija prieš Ukrainą Dirbtinis intelektas Dronai Karinės operacijos Rusija Ukraina Zaporižia
Kyjivas, rugpjūčio 25 d. (ELTA).
Eksperimentinės dirbtinio intelekto (DI) sistemos visiškai autonomiškai valdomas Rusijos dronas Zaporižioje pražudė tris civilius, remdamasis laikraščio „The New York Times“ (NYT) straipsniu praneša leidinys „Meduza“.
Liepos 6 d. Rusijos dronai atakavo degalinę. Per išpuolį žuvo 19-metis universiteto studentas ir du 41-erių bei 48-erių vyrai.
NYT publikacija paremta Ukrainos dronų ekspertų, kariuomenės pareigūnų ir kriminalistikos specialistų, ištyrusių šio bei kitų Zaporižią atakavusių Rusijos dronų „Molnija“ nuolaužas, išvadomis.
Manoma, kad šie dronai veikia taip: operatorius užprogramuoja droną skristi konkretaus taikinio, pavyzdžiui, degalinės, link, o priartėjęs dronas galutinį taikinį, pavyzdžiui, propano balionus, pasirenka pats, remdamasis anksčiau išmoktu gebėjimu atpažinti tokius objektus.
Ukrainos pareigūnų teigimu, dalis Rusijos dronų su įdiegta DI technologija per ataką sprogo, tačiau kiti išliko beveik nepažeisti. Ukrainiečiai NYT žurnalistams parodė dviejų tokių dronų nuolaužas, o žurnalistai nufotografavo kiekviename jų buvusį JAV technologijų milžinės „Nvidia“ modulį.
Panašių dronų nuolaužų – be antenos, tačiau su kamera ir minikompiuteriu – Ukraina buvo radusi dar prieš liepos 6-osios ataką.
Su DI keliuose dronų modeliuose eksperimentuoja tiek Rusija, tiek Ukraina, pažymi „Meduza“. Iki šiol mašininis matymas plačiu mastu buvo naudojamas tik paskutiniame atakos etape – operatoriui pasirinkus taikinį, sistema jį automatiškai užfiksuodavo.
Pasak NYT, visiškai autonominio DI paskirtis – pašalinti žmogų iš galutinio taikinio pasirinkimo proceso.
Ukraina teigia, kad Rusija autonominius DI dronus Zaporižioje išbando nuo gegužės. Buvusio Ukrainos gynybos ministro Mychailos Fedorovo teigimu, Rusijos aneksuotame Kryme Ukrainos ginkluotosios pajėgos pačios išbando DI sistemas, kurios savarankiškai pasirenka taikinius. Po šių atakų pranešimų apie aukas nebuvo, priduria „Meduza“.
person Marius Jakštas (ELTA)
Buvusi NATO pareigūnė Stefanie Babst teigia, kad NATO siekia išvengti tiesioginės karinės konfrontacijos su Rusija ir pastebi trūkumą kompleksinio požiūrio atremiant Rusijos hibridinį karą.
Antra vertus, ji mano, kad NATO pastangos atgrasyti Rusiją nėra pakankamai įtikinamos ir paminėjo keletą incidentų, kurie, jos nuomone, rodo šį silpnumą.
S. Babst teigia, kad reikia integruoto atsparumo planavimo ir pratybų mechanizmo, kuris padėtų efektyviau kovoti su Maskvos hibridiniais išpuoliais.arrow_forward
Pietų Korėja pranešė apie Rusijos karo lėktuvų įskridimą į jos oro gynybos zoną ir pakėlė naikintuvus - tai jau antras toks incidentas per kelias savaites.
Abiejų šalių santykiai pablogėjo, kai Pietų Korėja prisijungė prie Vakarų sankcijų po Rusijos invazijos į Ukrainą, o Maskva užmezgė tvirtesnius ryšius su Šiaurės Korėja.
Pietų Korėjos kariuomenė pastebėjo Rusijos lėktuvus dar prieš jiems įskrendant į zoną ir dislokavo oro pajėgų naikintuvus, kad pasiruoštų bet kokiam nenumatytam atvejui.arrow_forward
Apklausa parodė, kad 45 proc. gyventojų mano, kad Salomėjos Nėries paminklą Vilniuje reikėtų palikti dabartinėje vietoje. Tačiau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Arūnas Bubnys teigia, kad sprendžiant dėl paminklo turi būti vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais. Regionų administracinis teismas Vilniuje panaikino LGGRTC sprendimą nukelti S. Nėries paminklą.arrow_forward