Nuteistieji PVM grobstymo byloje valstybei turės atlyginti daugiau kaip 9 mln. eurų turtinę žalą
Teisėsauga Pinigų plovimas Finansiniai nusikaltimai Baudos ir atsakomybė Euras
Vilnius, rugsėjo 10 d. (ELTA).
Šiaulių apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, dokumento suklastojimo, jo panaudojimo arba realizavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, įmonės neteisėtos veiklos.
Kaip teigiama teismo pranešime, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo ir pinigų plovimo byloje valstybei padaryta žala siekė daugiau kaip 12 mln. eurų, iš kurių daugiau kaip 8 mln. eurų buvo įgyti nusikalstamu būdu ir legalizuoti juos išgryninant. Teismą kaltais pripažino vieną juridinis asmenį ir penkis fizinius asmenis, kurie valstybei turės atlyginti daugiau kaip 9 mln. eurų dydžio turtinę žalą.
Vienam iš pagrindinių nusikalstamų schemų organizatorių, teisėsaugai žinomam nuo 1994 m., Mažeikių gyventojui, anksčiau teistam 13 kartų, tarp jų – ir už finansinius nusikaltimus, M. Ž. teismas paskyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę, jo sūnui M. Ž. – 18 830 eurų dydžio baudą, Ž. K. – 37 660 eur dydžio baudą, A. L. – 37 660 eurų dydžio baudą, Latvijos piliečiui A. A. – 4 metų laisvės atėmimo bausmę.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, teismo sprendimu, A. A. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę turės atlikti nedelsiant, likusios 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teismo įpareigojimas padarytą turtinę žalą atlyginti per trejus metus.
Juridiniam asmeniui, dabar jau bankrutavusiai bendrovei „Minsandra“, teismas paskyrė bausmę – įmonės likvidavimą.
Civilinių ieškovų ieškinius teismas tenkino iš dalies. Teismo sprendimu, nuteistieji M. Ž., jo sūnus M. Ž., Ž. K., A. A. ir bendrovė „Minsandra“ Valstybinei mokesčių inspekcijai turės atlyginti 8 136 985 eurų turtinę žalą, o nuteistieji A. L. ir Ž. K. dar ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai solidariai turės atlyginti 1 007 021 euro turtinę žalą.
Bylos duomenimis, nusikalstamos veikos padarytos 2014–2016 m. Anot teismo, siekiant legalizuoti nusikalstamai gautus pinigus, buvo panaudota ne viena netikrų sandorių grandinė.
Teismas nustatė, kad didmenine naftos produktų prekyba užsiimančios bendrovės nesąžiningai konkuruodamos, siekdamos sumažinti degalinių tinklams parduodamų naftos produktų kainas, į verslo schemas įtraukė fiktyvius prekių pirkimo–pardavimo sandorius, taip apgaule sumažindamos mokėtinų valstybei mokesčių sumą, kad galėtų sumažinti didmeninę parduodamų naftos produktų kainą.
Nustatyta, kad naftos produktais prekiavo ir nusikalstamas PVM vengimo ir pinigų legalizavimo schemas vykdė organizuota grupė, kurioje veikė tuo metu dar kalėjime sėdėjęs pagrindinis organizatorius M. Ž., jo sūnus M. Ž., kiti asmenys.
„Ši organizuota grupė, siekdama išvengti PVM mokėjimo Lietuvos valstybės biudžetui, kūrė fiktyvių sandorių grandines tarp savo faktiškai valdomos ir įsigytų veiklos nevykdančių įmonių, kurių direktoriais už 50–100 eurų būdavo paskirti asocialūs asmenys. Atėjus laikui mokėti mokesčius valstybei, veiklos nevykdančiomis bendrovėmis buvo atsikratoma taip ir nesumokėjus PVM ir pelno mokesčių. M. Ž. su bendrininkais veikė klastodami savo faktiškai valdomų ir įsigytų fiktyvių bendrovių dokumentus – į apskaitą įtraukiant neįvykusius tarpusavio sandorius, apgaulingai tvarkant juridinių asmenų apskaitas“, – teigiama teismo pranešime.
Mažeikiškis naudojosi savo valdomomis fiktyviomis įmonėmis – neva pirko didelius kiekius elektronikos prekių, brangiojo metalo, kavos, kt. iš savo bendrininko – Latvijos piliečio – valdomų fiktyvių 27 lietuviškų, latviškų, lenkiškų įmonių, vienos čekiškos ir vienos Panamoje registruotos finansų įstaigos.
Bylos duomenimis, Latvijos pilietis A. A., naudodamas veiklos nevykdančių savo bendrovių rekvizitus, išrašydavo sąskaitas ir gaudavo užmokestį už tariamai parduotas prekes, po to šiuos pinigus išgrynindavo ir, pasilikęs savo dalį, grąžindavo M. Ž.
Nustatyta, kad 2014–2016 m. tokių pavedimų suma siekė daugiau kaip 8 mln. eurų, iš kurių didžiąją dalį savo reikmėms galėjo užvaldyti pagrindinis kaltinamasis. Bendrininkų grupė veikė organizuotai, jos nariai buvo pasiskirstę vaidmenimis – pagrindinio schemų sumanytojo nurodymai buvo duodami tik per tarpininkus. Anot teisėsaugos, organizuotos grupės nariai keitė telefonus, naudojosi užsienyje registruotomis SIM kortelėmis, keitėsi informacija per telefonų programėles.
Vien kaltinamasis aktas šioje 109 tomų byloje sudaro 400 lapų. Nuteistų fizinių asmenų amžius – nuo 32 iki 59 metų. Teismas apklausė 61 liudytoją.
Šis teismo nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
person Gytis Pankūnas (ELTA)
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad Rusijos vykdomas užsienio šalių piliečių verbavimas kariauti Ukrainoje „prilygsta prekybai žmonėmis“. Užverbuoti asmenys buvo viliojami patraukliais atlyginimais, premijomis ir galimybėmis gauti Rusijos pilietybę, tačiau šie pažadai dažnai nebuvo įvykdyti.\n„Amnesty International“ atliktas tyrimas parodė, kad verbuotojai pasitelkė prievartą, sukčiavimą ir apgaulę, o kai kurie verbuotieji neteko pasų ir mobiliojo ryšio priemonių.\nNepaisant šių faktų, Ukrainos pusėje duomenų apie prekybą žmonėmis neužfiksuota.arrow_forward
Seimo pirmininkas Juozas Olekas susitikęs su Šiaurės Reino-Vestfalijos Landtago delegacija, aptarė Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo galimybes saugumo, ekonomikos ir parlamentinių ryšių srityse. Nemaža dalis Lietuvoje tarnaujančių Vokietijos karių yra iš Šiaurės Reino-Vestfalijos, todėl tiesioginiai ryšiai su šia federaline žeme Lietuvai yra svarbūs.
Šiaurės Reinas-Vestfalija yra didžiausią bendrojo vidaus produkto dalį Vokietijoje sukurianti federalinė žemė ir vienas svarbiausių šalies pramonės bei ekonomikos centrų, todėl Lietuvos verslas šioje žemėje mato didelį bendradarbiavimo potencialą.
Kalbėta apie kitais metais prasidėsiantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, kuris bus gera proga Vokietijos federalinėse žemėse plačiau pristatyti Lietuvą.arrow_forward
Parlamento pirmininkas Juozas Olekas ketvirtadienį aštuoniems klaipėdiečiams įteikė Seimo apdovanojimą už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę.
Šie asmenys 1991 metų sausį ir rugpjūčio pučo metu parodė didelę drąsą, gynė svarbius objektus, dirbo Klaipėdos gynybos komitete ir prisidėjo prie pastangų, kad iš Lietuvos būtų išvesta sovietinė kariuomenė.
Po nepriklausomybės apgynimo, jie aktyviai prisidėjo prie naujos valstybės ir Klaipėdos miesto kūrimo, steigiant universitetą, kuriant konteinerių terminalą ir kitus svarbius projektus.arrow_forward