NSGK svarstys Kapčiamiesčio, Tauragės bei Šilalės poligonų įstatymo projektus
Politika Gynyba Įstatymų leidyba Nacionalinis saugumas Seimas Kapčiamiesčio poligonas Lietuva
Vilnius, balandžio 8 d. (ELTA).
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) trečiadienį bus svarstomas Kapčiamiesčio karinio poligono ir mokymo teritorijos įstatymo projektas, taip pat – Tauragės bei Šilalės karinių poligonų plėtrą numatantys įstatymų. Anot NSGK pirmininko Rimanto Sinkevičiaus, per šią savaitę komitetas Seimui turi parengti galutines išvadas.
„Pradėsime svarstymą ir jį pabaigsime, jeigu sėkmingai seksis. Jeigu nesėkmingai seksis, galbūt padarysime pertrauką dviems dienoms. Šią savaitę mes turime tuos klausimas užbaigti“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas.
Daliai parlamentarų vis dar tebekeliant klausimų dėl Kapčiamiesčio poligono reikalingumo, socialdemokratas vylėsi, jog šis procesas nebebus vilkinamas. Anot R. Sinkevičiaus, į daugumą klausimų tiek politikams, tiek visuomenei buvo atsakyta, o dabar, pasak politiko, būtina priimti sprendimus.
„Klausimų visuomet kils begalė (…). Paklausėjams yra parengta ir jau išsiųsta virš 500 atsakymų. Nežinau, kur dar galima tempti, ar čia yra noras procesą vilkinti ilgesniam laikui, bet, aš manau, kad reikia priiminėti sprendimus, o ne tik atsakinėti į klausimus“, – kalbėjo jis.
„Turėjau pasitarimą NSGK komiteto narių, kurie rengė išvadą dėl šių įstatymų projektų. Buvau pasikvietęs ir krašto apsaugos ministrą ir viceministrą (…). Man atrodo, kad į didžiąją dalį klausimų yra atsakyta. Bet jeigu norima ištempti procesą – visada atsiras neaiškių klausimų“, – teigė R. Sinkevičius.
Dalis koalicijos partnerių įstatymo projekto nepalaikė
Kovo pabaigoje po pateikimo už Kapčiamiesčio poligono steigimą numatantį įstatymo projektą balsavo 102 Seimo nariai, 10 pasisakė prieš, dar 5 susilaikė.
Tarp balsavusiųjų prieš – septyni „Nemuno aušros“ frakcijos nariai – Aidas Gedvilas, Daiva Petkevičienė, Tomas Domarkas, Remigijus Žemaitaitis, Vytautas Jucius, Petras Dargis, Mantas Poškus.
Taip pat trys Seimo LVŽKŠS frakcijos atstovai – Valius Ąžuolas, Rimas Jonas Jankūnas, Ignas Vėgėlė.
Savo ruožtu susilaikė „aušrietė“ Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius, Kęstutis Bilius, Karolis Neimantas bei demokratas Linas Urmanavičius.
Tąkart projekto nepalaikę parlamentarai tvirtino, jog jiems nebuvo atsakyta į visus jų klausimus. Savo ruožtu „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis teigė projekto nepalaikysiantis ir kitose jo svarstymo stadijose. Anot politiko, šiuo metu Lietuva turi stiprinti oro gynybos pajėgumus, o ne steigti naują poligoną.
Poligonas būtų padalintas į dvi funkcines zonas
Šiuo įstatymo projektu siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos. Šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.
Maždaug du trečdaliai teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.
Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.
Gyventojams bus kompensuojama ir neturtinė žala, kuri sieks 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą.
Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą, už šias sodybas taip pat bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę.
Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.
Seimas linkęs plėsti Tauragės karinio poligono teritoriją
Kovo pabaigoje o pateikimo taip pat buvo pritarta siūlymui išplėsti Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono teritoriją Jurbarko rajono savivaldybėje sukuriant efektyvaus naudojimo infrastruktūrą.
Už projektą balsavo 90 Seimo narių, pasisakiusių prieš ar susilaikiusių nebuvo.
Teikiamu projektu taip pat siūloma patikslinti kompensavimo už neigiamą poveikį aplinkai mechanizmus, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą karių rengimą ir atitikimą nacionalinio saugumo interesams.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.
person Liudmila Petrakova (ELTA)
Vokietijos parlamento pirmininkė Julia Klöckner, pradėdama vizitą į Estiją ir Lietuvą, pabrėžė svarbų Baltijos regiono vaidmenį Europos saugumo architektūrai. Ji pažymėjo, kad Baltijos regionas yra vienas iš Europos strateginių ir saugumo politikos centrų, o Baltijos šalys demonstruoja, kad už saugumą ir atsparumą atsakinga ne tik kariuomenė, bet ir visa visuomenė.
Vizito metu Klöckner ketina skirti daugiausia dėmesio dvišaliams santykiams su ES ir NATO valstybėmis, saugumo padėčiai regione, skaitmeninimui ir kibernetiniam saugumui. Ji taip pat pridūrė, kad Vokietija galėtų pasimokyti iš NATO rytinio flange esančių ir su Rusija besiribojančių šalių.
Po pietų Klöckner atvyko į Taliną, kur ji susitiko su Estijos politikais, kurie gyrė Vokietijos vadovaujantį vaidmenį užtikrinant Europos saugumą ir NATO rytinio flango apsaugą.arrow_forward
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis planuoja kandidatuoti dar vienai kadencijai. Jis teigė, kad per dabartinę kadenciją buvo įgyvendinta tik 80% suplanuotų darbų, tačiau daugiau darbų yra suplanuota kitai kadencijai. Kitas kandidatas į Kauno merus yra LSDP narys Audrius Radvilavičius.arrow_forward
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, 2025 m. pasaulyje žuvo 326 humanitarinės pagalbos darbuotojai. Per praėjusius trejus metus žuvusiųjų skaičius siekia daugiau kaip tūkstantį, o daugiausiai žūčių – 560 – užfiksuota Gazos Ruože ir Vakarų Krante. JT skubios pagalbos koordinatorius Tomas Fletcheris kritikuoja, kad tai yra apsaugos sistemos žlugimas ir puolimas prieš JT Chartiją ir tarptautinę teisę.arrow_forward