NKVC vadovas: paskelbus oro atakos pavojų, didžiausią nerimą kelia ugdymo įstaigų reakcija
Vilnius, gegužės 20 d. (ELTA).
Nors visuomenės informavimo bei institucijų reagavimo algoritmai šalyje paskelbus oro atakos pavojų suveikė, didžiausią nerimą kelia ugdymo įstaigų reakcija, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.
„Didžiausias nerimas, ką mes fiksavome bent jau šį rytą, tai dėl pačių mokyklų, kuomet buvo sutrikimas tam tikras, ką daryti“, – trečiadienį Vyriausybėje kalbėjo V. Vitkauskas.
„Instrukcijos neva sako, kad vaikus reikia išvesti į lauką, į stadioną. Tai akivaizdžiai yra sumaišomas reagavimo algoritmas (...). Tai šitoje vietoje tas tikrai nėra toleruotina“, – pabrėžė NKVC vadovas.
V. Vitkausko teigimu, oro atakos pavojaus metu ugdymo įstaigų pedagogai turi palydėti vaikus į artimiausias slėptuves, rūsius bei likti juose tol, kol bus atšaukta galima grėsmė.
„Mokiniai tokiose situacijose turi būti palydimi į rūsius. (Turi būti – ELTA) laukiama instrukcijų, kada oro pavojus bus atšaukiamas ir grįžtama atgal į klases, tęsiamas ugdymo procesas“, – nurodė V. Vitkauskas.
„Skambinimas tėvams (ir sakymas – ELTA) „atsiimkite vaikus iš mokyklų“ yra tikrai ne tas būdas, kuris užtikrina tiek vaikų, tiek pačių pedagogų saugumą“, – akcentavo jis.
Švietimo įstaigoms kritikos turėjo ir PAGD vadovas
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla žurnalistams sakė, kad po trečiadienį paskelbto oro pavojaus paaiškėjo, jog būtina operatyviau reaguoti į situacijas, kai žmonėms reikia slėptis priedangose.
„Galbūt reikalingi didesni greičiai ir didesnis operatyvumas, kalbant apie priedangų atvėrimą gyventojams. Ir galbūt viena iš išmoktų pamokų. Šiandien yra parengtas raštas savivaldybėms, kad bent šitame eskalacijos laikotarpyje objektų savininkai vis tik užtikrintų 24/7 priedangų atvėrimą – tai yra, kad jos fiziškai nebūtų užrakintos“, – nurodė PAGD vadovas.
Jis tikino, kad ne vienoje švietimo įstaigoje, paskelbus oro pavojų ir nurodymą slėptis priedangose, nebuvo pasielgta pagal instrukcijas. Pasak R. Požėlos, tai rodo, jog su švietimo įstaigomis šia tema teks dar bendrauti, aiškinant, kaip reikia elgtis.
„Tikrai čia matyt pats blogiausias dalykas, koks galėjo nutikti, kad visiškai priešingai buvo pasielgta. Tai, matyt, su švietimo, mokymo įstaigomis turėsime atskirai ką veikti komunikuojant“, – aiškino R. Požėla.
Paskelbtas oro pavojus
Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto , sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.
NKVC informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus.
Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams. Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų, jis buvo atšauktas 10.51 val.
Policija teigė, kad kol kas nebuvo gauta pranešimų, jog Lietuvos teritorijoje būtų nukritęs ir sudužęs dronas.
person Gabrielė Žimantaitė (ELTA)
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Rusija ir Baltarusija yra tiesiogiai atsakingos už daugybę dronų įskridimų į Europos Sąjungos (ES) šalis.
Pirmininkė komentavo, kad Rusijos vieši grasinimai Baltijos valstybėms yra nepriimtini.
Von der Leyen taip pat pažymėjo, kad šių šalių atsakomybė yra dėl dronų, keliančių pavojų žmonių gyvybei ir saugumui ES rytiniame flange.arrow_forward
Parlamentaras Algirdas Sysas planuoja pasiūlyti atsisakyti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės paskatos kaupiantiems antroje pensijų pakopoje, o finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad toks pasiūlymas gali sulaukti Vyriausybės palaikymo. Vaitiekūnas mano, kad pensijų kaupimo sistema išliks patraukli net atsisakius paskatos. Atlaisvintos lėšos, kurios šiuo metu sudaro 300 mln. eurų, galėtų būti panaudotos kitoms valstybės problemoms spręsti. arrow_forward
Vilniaus apygardos teismas nusprendė paleisti į laisvę du DHL padeginamųjų siuntų byloje kaltinamuosius - Ukrainos pilietį Vasilijų Kovačą ir Rusijos pilietį Eldarą Salmanovą.
Paleisti asmenys turės dėvėti apykojes, sumokėti po 30 tūkst. eurų užstatą ir registruotis policijoje.
Intensyvi priežiūros terminas nustatomas šešiems mėnesiams, o už kardomųjų priemonių sąlygų pažeidimą jiems gali būti skirtas suėmimas.arrow_forward
Remigijus Žemaitaitis, „Nemuno aušros“ lyderis, pripažintas pažeidusiu Valstybės politikų elgesio kodekso normas, tokį sprendimą priėmė Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
Žemaitaitis 2026 m. sausio mėnesį jėga išstūmė vyrą laikiusį plakatą Vilkaviškio viešosios bibliotekos salėje, kur vyko susitikimas su rinkėjais.
Komisijos sprendimą palaikė 9 nariai, tačiau R. Žemaitaičio partietė Daiva Žebelienė su išvada nesutiko.arrow_forward