Netanyahu: karas su Iranu dar nesibaigė, būtina pašalinti uraną
Politika Trumpas Iranas branduolinė Tarptautiniai santykiai Branduolinė ginkluotė Konfliktai Benjaminas Netanyahu Iranas Donaldas Trumpas
Tel Avivas, gegužės 11 d. (AFP-ELTA).
Kad būtų galima manyti, jog JAV ir Izraelio karas su Iranu baigėsi, būtina „išvežti“ Irano turimas sodrinto urano atsargas, sekmadienį duodamas interviu vienam JAV televizijos kanalui pareiškė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.
„Jis dar nesibaigė, nes Irane vis dar yra branduolinės medžiagos – sodrinto urano, kurį reikia išvežti. Vis dar yra sodrinimo objektų, kuriuos reikia likviduoti“, – duodamas interviu, kuris sekmadienį pasirodė televizijos kanalo „CBS News“ laidoje „60 Minutes“, kalbėjo B. Netanyahu.
„Nueini ir išveži“, – paklaustas, kaip būtų galima pašalinti uraną, atsakė Izraelio lyderis.
B. Netanyahu teigė, kad panašios pozicijos laikosi ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Apie karines priemones nekalbėsiu, bet prezidentas, prezidentas D. Trumpas man pasakė, kad nori ten eiti“, – teigė B. Netanyahu.
Tačiau šis B. Netanyahu pareiškimas prieštaravo D. Trumpo viešai išsakytai pozicijai.
79-erių respublikonas savo šalyje patiria vis didesnį spaudimą užbaigti karą su Iranu, tačiau tvirtina, kad Teherano branduolinė programa yra suvaldyta.
Sekmadienį transliuotame interviu D. Trumpas teigė, kad Iranas „kariniu požiūriu nugalėtas“ ir tvirtino, kad uranas gali būti išvežtas „kada tik panorėsime“.
„Tai padarysime vienu ar kitu metu, kada tik panorėsime. Mes viską stebėsime“, – pokalbio su nepriklausoma televizijos žurnaliste Sharyl Attkisson metu sakė jis.
„Jei kas nors priartės prie tos vietos, mes apie tai sužinosime ir jį susprogdinsime“, – pareiškė jis.
Transliuotojo CBS paklaustas, kaip būtų galima išvežti urano atsargas iš Irano, B. Netanyahu atsakė, kad jam labiau patiktų, jei pavyktų dėl to susitarti.
„Manau, fiziškai tai įmanoma. Tai nėra problema. Jei yra susitarimas, jei nueini ir išveži, kodėl gi ne? Tai geriausias būdas“, – paaiškino jis.
Paklaustas, ar yra karinių priemonių, kuriomis galima būtų konfiskuoti paslėptą uraną, B. Netanyahu pareiškė, kad nei tokių galimybių, nei jų įgyvendinimo grafiko nekomentuos.
Pratinsis išsiversti be JAV pagalbos
Izraelis tebėra ištikimas JAV sąjungininkas, tačiau B. Netanyahu teigė pranešęs D. Trumpui norintis, kad Izraeliui skiriami JAV mokesčių mokėtojų pinigai, kurių suma šiuo metu siekia 3,8 mlrd. dolerių per metus, būtų sumažinti iki „nulio“ – ir kuo greičiau, tuo geriau.
„Manau, kad atėjo laikas mums pratintis išsiversti be likusios karinės paramos“ iš Pentagono, pridūrė jis, pareikšdamas, kad „pradėkime dabar ir pasiekime tai per ateinantį dešimtmetį“.
B. Netanyahu teigė, kad be neišspręsto klausimo dėl urano atsargų dar yra keletas kitų karo tikslų, kurių dar nepavyko pasiekti.
„Vis dar yra Irano remiami parankiniai, taip pat balistinių raketų, kurias jie vis dar nori gaminti. Nors didelę dalį jų jau sunaikinome, visa tai vis dar egzistuoja ir dar yra ką nuveikti“, – sakė jis.
B. Netanyahu taip pat pripažino, kad žinojo, jog Pekinas teikia pagalbą Iranui.
„Kinija teikia (Iranui) tam tikrą paramą ir tam tikras raketų gamybos sudedamąsias dalis, – pažymėjo Izraelio lyderis. – Tačiau daugiau nieko pasakyti negaliu.“
Jis taip pat išreiškė optimizmą, kad nuverstas Irano režimas galėtų reikšti „Hezbollah“, taip pat „Hamas“ ir husių galą, „nes jei žlugtų Irano režimas, sugriūtų ir visa Irano sukurta teroristų tinklo struktūra“.
Tačiau B. Netanyahu nesiryžo prognozuoti tokio Irano režimo žlugimo. „Ar tai įmanoma? Taip. Ar tai garantuota? Ne“, – sakė jis.
person Jūras Barauskas (ELTA)
Per pastarąją savaitę vietos elektrinės užtikrino 90 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio, o didmeninė elektros kaina šalyje išliko mažesnė nei daugelyje kitų Europos valstybių, pranešė „Litgrid“.
Gegužės 4–10 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 48 Eur/MWh iki 100 Eur/MWh.
Bendras elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę augo 16 proc., daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės, jų gamyba augo 7 proc. iki 110 GWh.arrow_forward
Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių tinklą valdanti bendrovė „Kesko Senukai Lithuania“ skelbia apie naują strateginės plėtros etapą, kurio metu planuojama kasmet atidaryti apie 20 tūkst. kvadratinių metrų naujo prekybinio ploto.
„Matome aiškią galimybę Baltijos šalyse kurti naujos kartos mažmeninės prekybos tinklą, kuris būtų ne tik didžiausias, bet ir moderniausias regione“, – teigia bendrovės prezidentas Artūras Rakauskas.
Naujos ir atnaujintos parduotuvės bus kuriamos kaip hibridinės prekybos erdvės, apjungiančios fizinę ir elektroninę prekybą, o į veiklos procesus planuojama integruoti pažangius technologinius sprendimus. arrow_forward