Nepaisant Trumpo kalbų apie derybas, karas Artimuosiuose Rytuose toliau tęsiasi

Dubajus, kovo 24 d. (AP-ELTA).

Antradienį, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginių apie su Iranu esą vedamas derybas karui užbaigti, Irano raketos ir dronai smogė Izraeliui ir Persijos įlankos arabų valstybėms, iš Tel Avivo centro kilo dūmai.

D. Trumpas pirmadienį taip pat atidėjo terminą, iki kurio Iranas turėjo laivybai atidaryti strateginį Hormūzo sąsiaurį, nes antraip būtų smogta Islamo Respublikos elektrinėms. Po šio pranešimo trumpam nukrito naftos kainos, pakilo akcijų kainos.

Šis ultimatumo atidėjimas suteikė atokvėpį Artimųjų Rytų regionui po JAV ir Irano savaitgalio apsikeitimų grasinimais surengti smūgius, kurie galėjo nutraukti elektros tiekimą milijonams žmonių Irane ir Persijos įlankos regione bei išvesti iš rikiuotės gėlinimo įrenginius, aprūpinančius geriamuoju vandeniu daugelį dykumose įsikūrusių šalių. Taip pat tvyrojo baimė dėl galimos katastrofos, jei būtų smogta branduolinėms elektrinėms.

Tačiau visos D. Trumpo šnekos apie derybas su Iranu toliau kelia klausimų, Teheranui nuosekliai neigiant bet kokį kontaktą su JAV atstovais.

„Jokių derybų su JAV nevyko“, – platformoje „X“ rašė Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Qalibafas, pridurdamas, kad „melagingos naujienos yra naudojamos finansų ir naftos rinkoms manipuliuoti“.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu taip pat tikino, kad Izraelis toliau smūgiuos Iranui ir Libanui, net jei JAV svarstytų paliaubas.

„Tai dar ne pabaiga“, – perspėjo Izraelio ministras pirmininkas.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi šią savaitę aptarė karą su savo kolegomis Azerbaidžane, Egipte, Omane, Pakistane, Rusijoje, Pietų Korėjoje, Turkijoje ir Turkmėnistane, pranešė jo biuras.

Iranas atakuoja Izraelį ir Persijos įlankos kaimynes, Izraelis – Beirutą

Ankstyvą antradienio rytą Iranas paleido keletą raketų salvių į Izraelį. Pranešama apie smūgių padarinius šalies šiaurėje, Tel Avivo centre taip pat nugriaudėjo sprogimas, po kurio pakilo dūmų stulpas.

Tel Avive po smūgio išdužo daugiabučio namo kelių aukštų langai, o iš pirmo jo aukšto veržėsi dūmai. Iš pradžių nebuvo aišku, ar žala buvo padaryta raketų smūgio, ar krentančių raketos nuolaužų po jos numušimo.

„Matėme griuvėsius, dūmus ir chaosą“, – žurnalistams pasakojo gelbėjimo tarnybos darbuotojas Yoelis Moshe. 

Jo teigimu, keturi žmonės patyrė nedidelius sužalojimus, o gelbėtojai toliau ieškojo kitų nukentėjusiųjų.

Anksčiau tą pačią dieną Izraelis smogė Beiruto pietiniams priemiesčiams, teigdamas, kad taikėsi į infrastruktūrą, kurią naudoja su Iranu susijusi grupuotė „Hezbollah“.

Pasak Libano sveikatos apsaugos ministerijos, smūgis į gyvenamąjį namą į pietryčius nuo Libano sostinės nusinešė mažiausiai dviejų žmonių gyvybes.

Kuveite oro gynybos sistemų numuštų raketų nuolaužos nukrito ant elektros linijų, dėl to keletą valandų fiksuoti daliniai elektros tiekimo sutrikimai. Bahreine kaukė raketų pavojaus sirenos, o Saudo Arabijos gynybos ministerija pranešė sunaikinusi 19 Irano dronų, skridusių link jos rytinės provincijos su daug naftos telkinių.

Po D. Trumpo pranešimų apie derybas dėl karo Irane pabaigos naftos kainos trumpam nukrito žemiau 100 JAV dolerių už barelį, tačiau ramybė rinkose truko neilgai – „Brent“ rūšies naftos kaina rytinės prekybos metu vėl pakilo iki 104 JAV dolerių už barelį, daugiau nei 40 proc. viršydama kainą vasario 28 d., kai Izraelis ir JAV pradėjo karą.

Iranas įtariai žvelgia D. Trumpo motyvus derėtis

D. Trumpas iš pradžių nustatė terminą – pirmadienio vakarą Vašingtono laiku – Iranui atidaryti Hormūzo sąsiaurį arba laukti atakų prieš šalies elektrines, tačiau pirmadienį JAV prezidentas suteikė Teheranui papildomas penkias dienas reikalavimams įvykdyti.

Iranas leido nedideliam skaičiui laivų praplaukti sąsiauriu, kuriuo driekiasi vandens kelias iš Persijos įlankos į atvirą vandenyną, tačiau pareiškė toliau atakuosiantis visus laivus, susijusius su JAV, Izraeliu ar jų sąjungininkais.

Islamo Respublikos valdžia įtariai žiūri į Vašingtono motyvus derėtis – iš dalies ir dėl to, kad Teheranas derėjosi su JAV prieš pat netikėtą ataką, kuri ir pradėjo karą. Su Vašingtonu Iranas derėjosi ir pernai, kai JAV ir Izraelis smogė jo branduoliniams objektams, pradėdami 12 dienų karą.

„Trumpas, Netanyahu ir į juos panašūs yra nepataisomi melagiai, o jų prigimtis – kurti susiskaldymą“, – Irano parlamento nacionalinio saugumo ir užsienio politikos komiteto narį Esmailą Kowsari citavo pusiau oficiali naujienų agentūra „Fars“.

„Turime mąstyti išmintingai. Jų prigimtis – sėti nesantaiką, kad žmonės nepasitikėtų pareigūnais ir patikėtų, jog tokie veiksmai įvyko, nors iš tikrųjų nieko panašaus nebuvo“, – JAV prezidento teiginius apie esą vykstančias derybas su Irano atstovais komentavo E. Kowsari.

D. Trumpas pratęsė ultimatumo terminą tuo metu, kai į regioną keliauja tūkstančių jūrų pėstininkų kontingentas, todėl pasigirsta spėlionių, kad JAV gali planuoti užimti prie Irano krantų esančią ir šalies naftos sektoriui gyvybiškai svarbią Chargo salą.

Šią Persijos įlankos salą amerikiečiai bombardavo daugiau nei prieš savaitę, smogdami jos gynybiniams objektams, bet tuomet tikino, kad jos naftos infrastruktūra liko nepaliesta.

Teheranas savo ruožtu pagrasino, kad jei bus ženklų, jog JAV ruošiasi saloje išlaipinti karius, jis gali užminuoti Persijos įlanką. Įlankos užminavimas apsunkintų desantinį puolimą ir keltų pavojų visai laivybai regione.

Ultimatumo terminas galėjo būti atidėtas tiek, kad sutaptų su penktadienį planuojamu JAV jūrų pėstininkų atvykimu į regioną, savo analizėje rašė Niujorko centras „Soufan Center“.

„Gali būti, kad Trumpas, kaip ir anksčiau, dislokuoja karinius išteklius siekdamas pasirengti, šiuo atveju, invazijai į Chargo salą ir užėmimui, o derybas naudoja kaip priedangą, kol tie ištekliai bus visiškai pasirengę kovai“, – rašė „Soufan Center“.

Tačiau analitinis centras taip pat pabrėžė, kad lygiai taip pat „Trumpas gali aktyviai ieškoti būdo atsitraukti. Ar Iranas atsakys tuo pačiu, kol kas lieka neaišku.“

JAV prezidentas yra sakęs, kad neplanuoja siųsti sausumos pajėgų į Iraną, tačiau šios galimybės neatmeta. Izraelis anksčiau yra užsiminęs, kad jo sausumos šiame kare pajėgos galėtų dalyvauti.

Irano sveikatos ministerija pranešė, kad šio karo aukų skaičius šalyje viršijo 1,5 tūkst.. Izraelyje per Irano smūgius žuvo 15 žmonių. Nuo vasario 28 d. taip pat žuvo mažiausiai 13 JAV karių ir bent keliolika civilių okupuotame Vakarų Krante ir Persijos įlankos arabų valstybėse.