Nausėdos patarėjas: Lietuva nesulaukė prašymų atlaisvinti sankcijas baltarusiškoms trąšoms

Vilnius, rugsėjo 16 d. (ELTA).

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Lietuva nėra sulaukusi prašymų atnaujinti dėl sankcijų uždrausto baltarusiškų trąšų tranzito.

„Niekas nepasikeitė, niekas nesikreipė dėl jokių trąšų tranzito, trąšos kaip nevažiuoja, taip nevažiuoja. (…) Niekas, mano žiniomis, iš Lietuvos nereikalauja atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzito“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė prezidento patarėjas.

Jis pažymėjo, kad baltarusiškų trąšų tranzitui galioja bendros Europos Sąjungos (ES) sankcijos.

„Suprantu, kad yra siūlančių dabar jau patiems pradėti, dar niekam nepaprašius, įsirauti į trasą ir sakyti – jeigu jūs kartais sugalvosite (atšaukti sankcijas – ELTA), mes norėtume taip ir taip. Nežinau, kas čia toks gudrus, kad norėtų taip Lietuvos užsienio politiką daryti“, – teigė F. Jansonas.

Apie tai, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas paleidžia 52 politinius kalinius, tarp kurių yra ir 6 Lietuvos piliečiai, prezidentas Gitanas Nausėda pranešė praėjusią savaitę.

Beveik iš karto Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento atstovas Johnas Cole‘as paskelbė, kad Vašingtonas oficialiai panaikino sankcijas „Belavia“ oro linijoms.

Pasak F. Jansono, Lietuva apie šiuos JAV planus nebuvo informuota, tačiau tokia galimybė nebuvo atmetama.

„Ta informacija, kad gali taip būti, buvo erdvėje. (…) Jungtinės Valstijos, kai priima savo sprendimus, informuoja visus iš karto, o ne po vieną aplinkinius“, – pridūrė F. Jansonas.

JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms įsigaliojo 2021 m., visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalėjo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“.

2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).

Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. 

Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos. Reikalaudama atlyginti nuostolius, „Belaruskalij“ prieš Lietuvą inicijavo arbitražo procesą.

Teismo duomenimis, „Belaruskalij“ iš Lietuvos siekia prisiteisti beveik 12 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.