Nausėdos metinio pranešimo analizė: dominuoja atsparumo retorika, neišvengta ir kritikos oponentams
Vilnius, birželio 16 d. (ELTA).
Jei pernai prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime dominavo gynyba, saugumas ir geopolitika, tai šiemet pagrindiniu raktažodžiu tapo atsparumas, rodo informacinio lauko tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ analizė. Be to, kaip parodė šalies vadovo kalbos analizė, buvo ir kritikos oponentams bei poleminių intarpų.
„Šių metų pranešime saugumas išlieka viena svarbiausių temų, tačiau jis suprantamas gerokai plačiau – kaip valstybės, institucijų ir visuomenės gebėjimas atlaikyti tiek išorės, tiek vidaus iššūkius“, – teigė „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė.
Šių metų G. Nausėdos kalba lyginta su 2025 m. ir 2024 m. jo skaitytais metiniais pranešimais. Anot V. Kairienės, 2024 m. prezidento kalboje dominavo socialinės gerovės tema – tąkart dažniausiai vartoti žodžiai buvo susiję su skurdu, nelygybe, gerove, atotrūkiu, švietimu ir pensijomis.
„Prezidento dėmesys buvo nukreiptas į visuomenės vidinę būklę, socialinius skirtumus ir žmonių kasdienius rūpesčius. Kalbos tonas buvo labiau orientuotas į dialogą, empatiją ir visuomenės telkimą per socialinio teisingumo idėją“, – sakė V. Kairienė.
2025 metais, anot jos, įvyko ryškus poslinkis, kadangi pranešimo centre atsidūrė gynyba, saugumas, NATO ir Ukraina. Tų metų pranešime dominavo tokios sąvokos kaip „gynyba“, „brigada“, „divizija“, „atgrasymas“, „kolektyvinė gynyba“.
„Valstybė buvo vaizduojama kaip tvirtovė, turinti stiprinti savo atsparumą išorinėms grėsmėms. Kalba pasižymėjo mobilizuojančia retorika, o dažniausiai vartoti būdvardžiai – „tvirtas“, „būtinas“, „strateginis“, „vertybinis“ – kūrė ryžtingos ir karo laikotarpio lyderystei būdingos komunikacijos įspūdį“, – pernai metų pranešimo akcentus apibūdino V. Kairienė.
Nors gynybos ir saugumo tema išliko svarbi ir šių metų G. Nausėdos pranešime, pasak „Mediaskopo“ duomenų strategės, ji tapo platesnio pasakojimo dalimi.
„Dažniausiai vartojamų žodžių ir jų sąsajų analizė atskleidžia, kad pagrindine komunikacine ašimi tampa valstybės atsparumas. Saugumas kalboje suvokiamas ne tik kaip karinis pasirengimas, bet ir kaip visuomenės gebėjimas susidoroti su demografiniais iššūkiais, stiprinti švietimą, išlaikyti pasitikėjimą institucijomis, saugoti šeimą, pilietiškumą ir valstybės tapatybę“, – aiškino V. Kairienė.
„Leksinis žemėlapis rodo, kad šiemet dažniau siejamos išorės ir vidaus grėsmių temos. Kalboje kuriamas valstybės, kuri turi būti pasirengusi veikti neapibrėžtumo sąlygomis, vaizdinys. Skirtingai nei 2025 m., kai dominavo karinio atgrasymo logika, šiemet daugiau dėmesio skiriama visuomenės atsparumui ir ilgalaikiam valstybės tvarumui“, – pridūrė ji.
Anot V. kairienės, pasikeitusi ir emocinė temperatūra – jeigu 2024 m. G. Nausėda savo kalboje orientavosi į socialinį jautrumą, pernai – į mobilizaciją ir saugumo stiprinimą, tai šiemet dominuoja atsakomybės, budrumo ir susitelkimo motyvai.
„Dažniausiai vartojamos vertybinės konstrukcijos kuria valstybės, kuri privalo būti pasirengusi įvairiems išbandymams, įvaizdį. Tono centre atsiranda ne tiek grėsmė, kiek pasirengimas ją atlaikyti“, – pabrėžė „Mediaskopo“ duomenų strategė.
„Prezidentas kuria bendro tikslo ir atsparumo naratyvą, kuriame svarbios tokios temos kaip nacionalinis saugumas, demografija, švietimas, šeima, pasitikėjimas institucijomis ir visuomenės susitelkimas. Lyginant su ankstesniais metais, kalba pasižymi aiškesne struktūra ir vientisesniu pasakojimu – skirtingos temos jungiamos per bendrą grėsmių ir atsako į jas logiką“, – pažymėjo ji.
Nepaisant bendro tono apie vienybę, atsparumą ir susitelkimą, V. Kairienė pastebėjo, kad kai kuriose prezidento kalbos dalyse atsiranda ir poleminių intarpų, kurie skirti vidaus politiniams konfliktams.
„Juose pasirodo kritiškesnės pastabos politiniams oponentams, valdžios institucijoms ar viešojo gyvenimo reiškiniams, todėl bendrą telkiančią žinutę papildo asmeniškesnis ir emocingesnis tonas. Dėl to kalba įgauna daugiau emocinio aštrumo nei ankstesnėse saugumo temoms skirtose dalyse“, – nurodė ji.
Informacinio lauko tyrimų bendrovė „Mediaskopas“ prezidento metinį pranešimą analizavo pasitelkdama semantinės analizės sistemą, leidžiančią įvertinti dažniausiai vartojamus žodžius, jų tarpusavio ryšius, temų svorį ir emocinį foną.
Kaip skelbta, antradienį G. Nausėda skaitė septintąjį parlamentui ir visuomenei skirtą metinį pranešimą.
Jame šalies vadovas aptarė geopolitinę situaciją, užsienio politiką, švietimo, ekonomikos bei socialinės politikos, sveikatos, kultūros temas. Taip pat G. Nausėda sukritikavo korupcijos bylose figūruojančius politikus.
ELTA primena, kad vadovaujantis Konstitucija, prezidentas Seime skaito metinius pranešimus, kuriuose aptaria šalies padėtį, svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius. Tokius pranešimus šalies vadovai tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.
person Vilius Narkūnas (ELTA)
12-metis britų princas George‘as nuo rugsėjo mokysis elitiniame Itono koledže Vindzore. Kate ir Williamui nebuvo lengva apsispręsti, tačiau šeima siekia, kad vaikai turėtų kiek įmanoma normalią vaikystę. Mokyklos mokslo metus kainuoja 63,3 tūkst. svarų (apie 72,2 tūkst. eurų).arrow_forward