Nausėda tikisi, kad pavyks užglaistyti JAV ir NATO įtampas dėl Irano: tai kelia rizikų

Vilnius, kovo 18 d. (ELTA).

Daliai NATO šalių atsisakius padėti Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) dėl susiklosčiusios situacijos Hormūzo sąsiauryje, o vėliau Baltųjų rūmų šeimininkui Donaldui Trumpui pareiškus, jog nebereikia jokios pagalbos, prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, jog visus nesutarimus pavyks užglaistyti.

„Nesukelia teigiamų emocijų, kadangi bet kokie nesutarimai tarp NATO sąjungininkų, nesvarbu, kokiu klausimu, ypatingai, kada iniciatyvos imasi didžiausias NATO sąjungininkas – JAV – tikrai kelia sąmyšį. Jos kelia padidintas rizikas ir mums svarbu likti vieningais būtent dabar, kada artėja NATO viršūnių susitikimas Ankaroje liepos mėnesį“, – trečiadienį LRT televizijai teigė G. Nausėda.

Deja, kaip sako prezidentas, nebuvo iki galo įvertintos įtampos dėl krizės Hormūzo sąsiauryje, per kurį plaukia dauguma tanklaivių. 

„Kada ten įvyksta laivybos sutrikimai arba atsiranda padidintos rizikos, naftos kyla tiek, kiek jos kyla. Dėl tos priežasties, be abejo, ekonomikai gali iškilti pakankami rimtos grėsmės, nes naftos kainos persiduoda ir per visas kitas energetikos grandines, persiduoda kitų energetikos išteklių kainoms. Ir, jeigu tokia situacija išliks ilgesnį laiką, o šiuo metu kol kas nematyti šitos krizės išrišimo, be jokios abejonės, tai turės įtakos ir pasaulio ekonomikos augimo tempams, Europos taip pat“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Todėl aš labai tikiuosi, kad vis dėlto tie nesutarimai gali būti užglaistyti, nes kaip ten bebūtų JAV pradėjo akciją prieš Iraną siekdamos labai konkrečių tikslų“, – sakė jis.

Anot G. Nausėdos, JAV kampanija prieš Iraną buvo pradėta siekiant mažinti šios šalies galimybes vykdyti branduolinio ginklo programas bei sustabdyti Teherano režimo žiaurų elgesį su savo piliečiais.

„Šitoje vietoje aš suprantu, kad JAV tikisi sąjungininkų solidarumo“, – pažymėjo prezidentas.

„Kai kurie sąjungininkai, matyt, atsižvelgia ir į tai, kad yra galimos rizikos arba galimas teroristinių aktų pernešimas į Europą pavojus, nes Irano režimas, be kita ko, yra ir kerštingas“, – pabrėžė G. Nausėda.

Kaip skelbta, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį teigė, jog Aljansas turėtų rimtai aptarti pagalbą Jungtinėms Valstijoms Hormūzo sąsiauryje, kurį, atsakydamas į JAV ir Izraelio smūgius, blokuoja Iranas.

Nors šiuo metu apie karinę pagalbą JAV konflikte su Iranu nėra svarstoma, kiek anksčiau kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigė, jog Lietuva galėtų prisidėti prie JAV operacijų prieš Iraną suteikiant teritoriją naikintuvams, bombonešiams. Tiesa, jis akcentavo, jog tai yra hipotetinis scenarijus, nes jokių politinių sprendimų nėra priimta. 

G. Nausėda anksčiau yra sakęs, kad šalis, kaip NATO sąjungininkė, svarstytų galimybę padėti JAV Anot jo, tokiu atveju šalies teritorija galėtų būti naudojama logistiniams tikslams.

ELTA primena, kad vasario 28 dieną Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“. Iranui smogė ir JAV.

Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.

Eismas Hormūzo sąsiauryje beveik sustojo po JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną ir Teherano atsako. Paprastai per siaurą vandens kelią kasdien praplaukia maždaug penktadalis viso pasaulio naftos krovinių.