Nausėda teigia, kad Lietuvos kariai į Hormuzo sąsiaurį būtų siunčiami tik pasiekus taiką tarp JAV ir Irano
Politika Hormūzo sąsiauris Iranas Tarptautiniai santykiai Geopolitika Gynyba Gitanas Nausėda Lietuva JAV
Vilnius, gegužės 17 d. (ELTA).
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvos kariai vykti į misiją Hormuzo sąsiauryje galėtų tik tuo atveju, jei būtų pasiekta taika tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Irano.
„Aš nemanau, kad mūsų kariai turėtų dalyvauti konflikto sąlygomis – ir toks nėra sumanymas. Sumanymas yra, kad saugi laivyba būtų užtikrinta po to, kai bus pasiektas susitarimas tarp Irano ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Taigi, tai iš esmės turėtų būti taikos sąlygomis“, – sekmadienį žurnalistams Kėdainiuose teigė G. Nausėda.
Pasak jo, svarstoma, kad Lietuva galėtų prisijungti tiek prie JAV, tiek ir Jungtinės Karalystės bei Prancūzijos planuojamų misijų Hormuzo sąsiauryje.
„Mes esame pasirengę siųsti mūsų pajėgumus, pirmiausia išminavimo pajėgumus, ir esame lankstūs ir pasirengę dalyvauti abiejose iniciatyvose – tiek Jungtinės Karalystės, Prancūzijos iniciatyvoje, tiek ir Jungtinių Amerikos Valstijų iniciatyvoje. Taip kad palūkėkime, kol planavimo darbai pasibaigs ir šis dalyvavimas, ši misija įgis konkrečius kontūrus“, – paragino šalies vadovas.
„Tada, be abejo, mes kalbėsimės, kaip efektyviau panaudoti tą mandatą, kurį tikiuosi, kad Lietuvos Respublikos Seimas suteiks. Valstybės gynimo tarybos sprendimas yra, dabar laukiame tik Lietuvos Respublikos Seimo pritarimo – tikiu, kad jis bus gautas“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, sprendimą pritarti šalies jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormuzo sąsiauryje Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė pirmadienį. Tiesa, viešai apie vyksiantį posėdį nebuvo skelbta, sprendimas priimtas rašytiniu būdu.
Kaip nurodė Prezidentūra, planuojama į misijas siųsti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Vyriausybei siūloma nedelsiant inicijuoti atitinkamą Seimo tarptautinių operacijų mandato papildymą.
Kaip Eltai pirmadienį teigė ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas, VGT sprendimas toliau bus svarstomas Vyriausybėje ir teikiamas Seimui, kuris priims galutinį sprendimą.
Prezidentūra taip pat nurodė, kad Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, taip pat yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra.
Apie tai, kad Lietuva gavo Jungtinių Valstijų pasiūlymą prisijungti prie šalių koalicijos, siekiant atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje, prezidentas G. Nausėda informavo balandžio pabaigoje.
ELTA primena, kad karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.
Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.
Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl neva nepakankamo jų įsitraukimo padedant Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu.
person Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
Prezidentas Gitanas Nausėda pripažino, kad Kėdainių tilto rekonstrukcija užtruko per ilgai dėl finansavimo trūkumo. Tačiau, pasak jo, Seimui pateiktos Kelių įstatymo pataisos turėtų padėti paspartinti avarinės būklės tiltų rekonstrukciją Lietuvoje. UAB „Kauno keliai“ atlikti tilto rekonstravimo darbai kainavo daugiau nei 3,7 mln. eurų su PVM.arrow_forward
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kaltinimai europarlamentarui Dainiui Žalimui dėl Europos Sąjungos Baltarusijos opozicijai skirtos paramos panaudojimo yra rimti, tačiau ragina sulaukti Generalinės prokuratūros pradėto ikiteisminio tyrimo išvadų. Generalinė prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimos apgaulingos apskaitos „Teisės ir demokratijos centre“, kuriam anksčiau vadovavo D. Žalimas. Tyrimas pradėtas gavus Europos Parlamento nario Petro Gražulio bei Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio prašymus ištirti šiuo metu nebeveikiančios viešosios įstaigos „Teisės ir demokratijos centras“ veiklą dėl galimai neteisėto valstybės bei paramos lėšų 2021–2025 metais panaudojimo.arrow_forward