Nausėda su Švedijos karaliumi aptarė istorinius ryšius, tolesnį bendradarbiavimą
Vilnius, gegužės 5 d. (ELTA).
Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su Švedijos karaliumi Karlu XVI Gustavu aptarė abiejų šalių istorinius ryšius, kultūrinį bendradarbiavimą ir partnerystę Šiaurės bei Baltijos regione, taip pat saugumo situaciją bei geopolitinius iššūkius.
„Lietuvą ir Švediją nuo senų laikų sieja glaudūs ryšiai, kurie nuosekliai stiprėja ir šiandien. Esame patikimos partnerės Europos Sąjungoje, sąjungininkės NATO ir artimos bendramintės Šiaurės ir Baltijos šalių šeimoje“, – prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas valstybės vadovas.
Kaip pranešė prezidentūra, G. Nausėda pabrėžė, kad Švedija yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių ir didžiausių investuotojų šalyje. Lietuvos investicijos Švedijoje siekia beveik 0,5 mlrd. eurų ir toliau auga. Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį į daugiau nei 17 tūkstančių lietuvių bendruomenę Švedijoje, kuri reikšmingai prisideda prie dvišalių ryšių stiprinimo.
Susitikime kalbėta apie kultūrinio ir akademinio bendradarbiavimo plėtrą, lietuvių kultūros paveldo Švedijoje išsaugojimą, bendrus projektus su diaspora bei ryšius tarp abiejų šalių gyventojų stiprinančias iniciatyvas.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį į Lietuvos išeivijos Švedijoje paveldo išsaugojimui skirtą projektą „Antropologinis Švedijos lietuvių video archyvas“, taip pat išskyrė abiejų šalių bendradarbiavimo fondo veiklą, kuri skatina dvišalius projektus, ypač jaunimo, inovacijų, kultūros ir verslo srityse.
Susitikime atkreiptas dėmesys ir į tai, kad 2028 m. Lietuva bus tarptautinės Geteborgo knygų mugės viešnia.
G. Nausėda taip pat pasveikino Karalių Karlą XVI Gustavą su neseniai minėtu 80-uoju jubiliejumi ir palinkėjo tvirtos sveikatos bei visokeriopos sėkmės.
Darbo vizito Švedijoje metu prezidentas taip pat susitiko su ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu, su kuriuo aptarė Lietuvos pasirengimą pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai, Baltijos jūros regiono saugumo situaciją, atsparumo hibridinėms grėsmėms stiprinimą bei paramą Ukrainai.
Šalies vadovas pažymėjo, kad pagrindiniai Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai – saugumas ir gynyba. G. Nausėda akcentavo, jog kartu su Švedijos premjeru aptartas šalių bendradarbiavimas gynybos pramonėje.
„Abi valstybės (...) daro labai daug, kad būtų saugesnės. (...) Viena iš labai svarbių pokalbio temų buvo geresnis ir glaudesnis bendradarbiavimas su Švedijos gynybos pramone, įgyvendinant bendrus projektus, bet taip pat ir įsigyjant švediškus gaminius. Vienas iš tokių yra CV90 – kovos šarvuotos mašinos, kurios mums tikrai reikalingos, įgyvendinant nacionalinės divizijos projektą“, – išplatintame komentare teigė prezidentas.
„Kalbėjome apie jų tiekimo terminus, apie galimybes surinkti šias mašinas arba jų dalis Lietuvoje. Taigi, tikiuosi, kad šiuo klausimu taip pat galėjome pasistūmėti į priekį“, – pridūrė jis.
Anot G. Nausėdos, taip pat aptartas siekis Lietuvos pirmininkavimo ES metu žengti svarbius žingsnius dėl Montenegro, Albanijos, Ukrainos ir Moldovos integracijos į ES, taip pat Europos konkurencingumas.
person ELTA (ELTA)
Nobelio taikos premijos laureatė Narges Mohammadi, šiuo metu kalinama Irane, kovoja dėl savo gyvybės. Jos padėtis yra kritinė, nes ji turi rimtų širdies problemų ir anksčiau šiais metais patyrė infarktą. N. Mohammadi buvo įkalinta dėl savo kovos prieš mirties bausmės taikymą ir privalomą moterų aprangos kodą Irane.arrow_forward
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Ukrainos paskelbtos paliaubos rodo nuoširdų taikos troškimą ir Kyjivas yra pasirengęs jas pratęsti, jei tai bus abipusės paliaubos. Prezidentas Volodymyras Zelenskis parodė savo įsipareigojimą taikai, o tolesnis žingsnis priklauso nuo Rusijos. Nepaisant to, Kyjivas nuo gegužės 6 d. įveda paliaubas ir ragina Maskvą pereiti nuo retorikos prie konkrečių veiksmų.arrow_forward