Nausėda su kitais ES šalių vadovais ragina imtis veiksmų prieš Rusijos kovotojus

Vilnius, kovo 13 d. (ELTA).

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Vokietijos, Rumunijos ir Švedijos vadovais pasirašė laišką, adresuotą Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui Antonio Costai ir Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen. Jame raginama spręsti Rusijos kovotojų sankcionavimo klausimus.

Laiške teigiama, jog Rusijos agresija prieš Ukrainą toliau keičia Europos saugumo aplinką, sukeldama ilgalaikes pasekmes Europos Sąjungai (ES), valstybių piliečių saugumui bei Šengeno erdvei. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog viena iš rimčiausių ir nuolatinių rizikų yra galimas buvusių ir šiuo metu veikiančių Rusijos kovotojų judėjimas į Šengeno erdvę. 

Akcentuojama, jog asmenys, dalyvavę kare agresoriaus valstybės ginkluotųjų pajėgų sudėtyje, kelia rimtą vidaus saugumo grėsmę, įskaitant smurtinius nusikaltimus, organizuotų nusikalstamų tinklų veiklą, ekstremistinius judėjimus ar priešiškos valstybės veiklą platesniame Rusijos hibridinių veiksmų kontekste.

„Tarp jų yra nemažas skaičius anksčiau nuteistų nusikaltėlių, kurie buvo užverbuoti iš Rusijos kalėjimų ir išsiųsti į frontą. Vykstant rotacijoms ir galimai demobilizacijai, tikėtina, kad asmenų, turinčių neseną smurtinės kovos patirtį ir siekiančių vykti į užsienį, skaičius gerokai padidės“, – perspėja laišką pasirašiusių valstybių vadovai.

Laiške taip pat atkreipiamas dėmesys, jog Rusijos piliečiams išduodamų Šengeno vizų skaičius sparčiai auga, o atsižvelgiant į judėjimo laisvę Šengeno erdvėje, saugumo poveikis nepriklauso nuo to, kuri valstybė narė išdavė vizą ar leidimą gyventi.

„Todėl bet koks įvažiavimas gali turėti rimtų pasekmių vienos valstybės narės ar visos Šengeno erdvės saugumui. Neveikimas sukurtų ilgalaikių pažeidžiamumų, kurių šiuo etapu dar galima išvengti. Todėl skubiai reikalingi ryžtingi ir koordinuoti veiksmai, siekiant užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms“, – ragina laiško autoriai.

Taip pat pabrėžiama būtinybė stiprinti bendradarbiavimą ES lygmeniu, siekiant nuosekliai spręsti šią grėsmę. Primenama, kad naujojoje EK vizų politikos strategijoje aiškiai nurodoma galimybė taikyti naujas tikslines ribojamąsias vizų priemones, jei santykiai su konkrečia trečiąja šalimi smarkiai pablogėtų, įskaitant siūlomą kategoriją, apimančią „identifikuotus buvusius ir esamus agresoriaus valstybės kovotojus“. Tai, pasak laiško autorių, suteikia aiškų politinį ir politikos pagrindą tolesniam darbui.

„Todėl kviečiame Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos išorės veiksmų tarnyba ir atitinkamomis Tarybos struktūromis, skubiai išnagrinėti ir pateikti konkrečius tolesnius žingsnius, kurie galėtų būti įgyvendinti ES lygmeniu, įskaitant tikslinius Vizų kodekso ar kitų tinkamų teisinių priemonių pakeitimus, siekiant sudaryti sąlygas koordinuotam europiniam požiūriui. Tikslas turėtų būti išvengti fragmentacijos ir užtikrinti nuoseklią saugumo apsaugą visoje Šengeno erdvėje“, – rašoma laiške.

Valstybės narės kviečiamos prisijungti prie šios iniciatyvos ir stiprinti koordinuotas pastangas glaudžiau bendradarbiaujant operaciniu lygmeniu. Pažymima, jog ši problema reikalauja aukščiausio politinio lygmens dėmesio ir koordinuoto europinio atsako, kuris turėtų atsispindėti kovo mėnesio EVT išvadose.