Politika ES politika ES ekonomika Regioninis saugumas Gitanas Nausėda Europos Sąjunga
Vilnius, rugpjūčio 26 d. (ELTA).
Dėl 2028–2034 metų Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės perspektyvos šalys turi susitarti dar šiais metais, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžė, kad būsimas Bendrijos biudžetas turi atspindėti pasikeitusią saugumo realybę.
„Susitikime daug dėmesio skyrėme būtent 2028–2034 m. daugiametei finansinei perspektyvai ir programai. Sutinkame, kad dėl jos turime siekti susitarimo dar šiais metais – iki jų pabaigos“, – trečiadienį spaudos konferencijoje su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa sakė G. Nausėda.
Anot prezidento, Lietuvai ypač svarbu, kad būsimame ES biudžete būtų numatytas didesnis dėmesys rytinio Bendrijos flango stiprinimui, nes regiono valstybės susiduria su tiesioginiu Rusijos karo ekonominiu ir saugumo poveikiu.
„Susiduriame su didesnėmis investavimo sąnaudomis, papildomais kritinės infrastruktūros apsaugos poreikiais ir nuolatinėmis hibridinėmis atakomis. Todėl rytinio ES flango stiprinimas turi būti aiškiai matomas ir būsimame ES biudžete“, – teigė jis.
G. Nausėda taip pat ragino didinti ES finansavimą Europos gynybai, kariniam mobilumui ir strateginės infrastruktūros apsaugai.
„Visos valstybės supranta būtinybę stiprinti Europos gynybinius pajėgumus. Mūsų politiniai prioritetai turi atsispindėti ir mūsų biudžeto sprendimuose“, – sakė prezidentas.
Tuo metu nauji ES iššūkiai, anot G. Nausėdos, neturėtų būti sprendžiami silpninant sanglaudos politiką, bendrąją žemės ūkio politiką ar valstybių konkurencingumą.
A. Costa: susitarimas dėl naujojo ES biudžeto – didžiausias rudens iššūkis
Būsimasis 2028–2034 metų ES biudžetas yra svarbiausias šio rudens iššūkis, o susitarimą dėl jo būtina pasiekti iki metų pabaigos, sako EVT pirmininkas A. Costa.
„Būsimasis ilgalaikis 2028–2034 m. ES biudžetas yra svarbiausias iššūkis, kurį šį rudenį turime įveikti kartu. Turime užtikrinti, kad nenutrūktų europinis finansavimas mūsų ūkininkams, verslams, studentams ir kitiems paramos gavėjams. Tikrai turime susitarti iki šių metų pabaigos“, – trečiadienį Vilniuje sakė A. Costa.
Anot jo, vienas pagrindinių tikslų bus rasti pusiausvyrą tarp augančių ES poreikių ir ribotų finansinių išteklių. EVT vadovo teigimu, negalima taupyti konkurencingumo, saugumo ar gynybos sąskaita, tačiau kartu būtina išlaikyti finansavimą žemdirbiams, regionams ir sanglaudai.
„Biudžeto ambicija yra susijusi su finansavimo pajėgumais. Suprantame, kad poreikiai visada yra neriboti, o ištekliai – visada riboti“, – teigė A. Costa.
Pasak jo, papildomam finansavimui užtikrinti svarstomi du pagrindiniai keliai – didesni valstybių narių įnašai arba Bendrijos ištekliai. A. Costa teigimu, šiuo metu prioritetas yra susitarti dėl naujų ES pajamų šaltinių.
Naujasis biudžetas bus visiškai kitoks, užtvirtinantis atsinaujinusią ES
A. Costa teigimu, naujasis ES biudžetas savo struktūra ir prioritetais iš esmės skirsis nuo ankstesnių, nes Bendrija susiduria su naujais saugumo, gynybos ir konkurencingumo iššūkiais.
„Labai svarbu, kad visos valstybės narės suvoktų tai, kad dabar diskutuojame apie visiškai kitokį biudžetą – tai nėra tradicinis ES biudžetas, kuris orientuotas tik į ūkį ir sanglaudą. Tai yra biudžetas naujajai ES, kuri yra koncentruota į saugumą, gynybą ir konkurencingumą“, – sakė jis.
Anot EVT pirmininko, konkurencingumas, pramonė, gynyba, saugumas ir strateginis atsparumas turėtų būti naujojo biudžeto centre. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai neturėtų reikšti sanglaudos ar bendrosios žemės ūkio politikos atsisakymo.
„ES turi tokių politinių sprendimų, kurie įrodė savo vertę, kaip bendroji žemės ūkio politika ar sanglauda. Mes privalome išlaikyti šias mūsų tapatybę įrodančias politikas“, – teigė A. Costa.
Jo teigimu, būtent siekis suderinti tradicinius ES prioritetus su naujais iššūkiais lems ir kitokią būsimo biudžeto struktūrą bei kategorijas.
Anksčiau pranešta, kad 2028–2034 m. ES biudžeto projekte numatytos rekordinės – maždaug 2 trilijonų eurų – išlaidos.
person Vygantas Tuzas (ELTA)