Naujoje Valstybės kontrolės strategijoje – sprendimų priėmimo kokybės stiprinimas
Politika Fiskalinė politika Įstatymų leidyba Ekonomikos augimas Seimas Vyriausybė
Vilnius, balandžio 7 d. (ELTA).
Iki 2030-ųjų Valstybės kontrolės komanda prioritetą teiks auditams ir vertinimams, kuriantiems didesnę viešojo sektoriaus vertę žmogui ir valstybei, teigiama pristatytoje naujoje institucijos kelerių ateinančių metų veiklos strategijoje.
„Ši strategija – visos organizacijos susitarimas, kaip turime veikti šiandienos valstybėje, kuriai nebeužtenka vien įvardyti, kas neveikia. Todėl keliame sau tikslą – kad kiekvienas auditas turėtų aiškų rezultatą: ne tik įvardytą problemą, bet ir realų pokytį. Užtikrinsime, kad mūsų išvados būtų girdimos ten, kur priimami sprendimai. Vertinsime ne tik tai, ar mūsų rekomendacijos įgyvendintos, bet ir tai, kas realiai pasikeitė jas įgyvendinus. Būtent čia ir atsiranda tikrasis audito poveikis“, – pranešime cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Valstybės kontrolės strategijoje išskiriamos trys pagrindinės veiklos kryptys – didesnis poveikis, siekiant, kad Valstybės kontrolės rekomendacijos lemtų konkrečius sprendimus ir sisteminius pokyčius viešajame sektoriuje, tvarūs valstybės finansai, užtikrinant, kad fiskaliniai sprendimai būtų pagrįsti duomenimis ir orientuoti į ilgalaikį stabilumą, bei nepriekaištinga visos veiklos kokybė ir didesnis efektyvumas.
„Nepriklausomumas, profesionalumas ir lyderystė bei atsakomybė kurti vertę žmogui ir valstybei išlieka svarbiausiomis vertybėmis, kuriomis grindžiami visi sprendimai, kasdienė veikla ir darbuotojų elgsena“, – akcentuojama pranešime.
Įgyvendindama šią strategiją Valstybės kontrolė taip pat rengiasi stiprinti bendradarbiavimą su Seimu, Vyriausybe ir kitomis institucijomis, siekdama, kad jos teikiamos įžvalgos ir rekomendacijos būtų kuo plačiau naudojamos priimant valstybei strategiškai svarbius sprendimus.
Kaip skelbta, kovo pabaigoje Valstybės kontrolė konstatavo, jog per trejus metus laiku įgyvendinamų svarbiausių Valstybės kontrolės rekomendacijų dalis išaugo, tačiau kas ketvirtos rekomendacijos įgyvendinimas vis dar vėluoja.
Valstybės kontrolės duomenimis, iš 286 dabar stebimų rekomendacijų vėluojama įgyvendinti 68, o vidutinis vėlavimas siekia beveik 20 mėnesių. Auditorių vertinimu, dažniausiai tai lemia užsitęsęs teisėkūros procesas, viešieji pirkimai ar IT sistemų kūrimas.
person ELTA (ELTA)
Seimo narys Vytautas Kernagis kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl galimo interesų konflikto, susijusio su kultūros viceministro Mato Drukteinio veikla. Kernagis prašo įvertinti, ar Drukteinis neįsivėlė į konfliktą, eidamas viešosios įstaigos „Meno genas“ direktoriaus pareigas, kartu dirbdamas viceministru. VTEK patvirtino, kad Kernagio kreipimasis buvo gautas ir bus nagrinėjamas.arrow_forward