Politika Gynyba Tarptautiniai santykiai Dronai Markas Rutte
Briuselis, gegužės 29 d. (AFP-ELTA).
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte penktadienį per pokalbį telefonu su Rumunijos prezidentu Nicusoru Danu pažadėjo visišką Aljanso solidarumą ir sukritikavo Rusiją dėl bepiločio orlaivio sudužimo, per kurį šioje šalyje, turinčioje sieną su Ukraina, buvo sužeisti du žmonės.
„Patvirtinau, kad NATO yra pasiruošusi ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą“, – pareiškė M. Rutte.
„Toliau stiprinsime savo pasirengimą atgrasyti ir apsiginti nuo bet kokios grėsmės, įskaitant tą, kurią kelia bepiločiai orlaiviai“, – nurodė jis ir taip pat pažymėjo, kad „beatodairiškas Rusijos elgesys kelia pavojų mums visiems“.
„Jie ir toliau atakuoja civilius ir civilinę infrastruktūrą visoje Ukrainoje, o praėjusi naktis dar kartą parodė, kad jų neteisėto agresijos karo padariniai nesibaigia ties siena“, – pridūrė M. Rutte.
JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris pasmerkė „beatodairišką įsiveržimą“ į Rumunijos teritoriją, tačiau dėl incidento Rusijos aiškiai nesukritikavo.
„Palaikome NATO sąjungininkę Rumuniją ir smerkiame šį beatodairišką įsiveržimą į jos teritoriją“, – tinkle „X“ parašė M. Whitakeris ir pažadėjo, kad bus ginamas „kiekvienas NATO teritorijos centimetras“.
NATO pajėgų Europoje vadas JAV generolas Alexusas Grynkewichas incidentą aptarė su Rumunijos kariuomenės vadu, nurodė Aljansas.
„Jie taip pat sutarė palaikyti ypač glaudų ryšį, nes tęsiamas incidento tyrimas ir svarstomos galimos papildomos gynybinės priemones“, – pranešė NATO vyriausioji būstinė.
Keli NATO šaltiniai teigė, kad nėra požymių, ar Bukareštas prašys skubių konsultacijų pagal Aljanso 4-ąjį straipsnį.
Tai dar nereikštų, kad būtų aktyvuojamas NATO kolektyvinės gynybos 5-asis straipsnis, kuris Aljanso 77 metų istorijoje buvo aktyvuotas tik vieną kartą – po Rugsėjo 11-osios išpuolių Jungtinėse Valstijose.
Vykstant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą, konsultacijų pagal 4-ąjį straipsnį buvo paprašyta tris kartus.
Pirmą kartą tai padaryta iškart po invazijos 2022 m., vieną kartą jų paprašė Lenkija, užfiksavusi Rusijos bepiločių orlaivių įsiveržimus, o dar vieną kartą tai padarė Estija, kuri tokį žingsnį žengė po to, kai jos oro erdvę pažeidė Rusijos naikintuvai.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)