NATO vadovai ketina patvirtinti didelio masto gynybos išlaidų didinimą

Haga, birželio 25 d. (dpa-ELTA).

NATO lyderiai trečiadienį turėtų oficialiai patvirtinti didžiulį gynybos išlaidų padidinimą didžiausiai nuo Šaltojo karo laikų aljanso apginklavimo programai finansuoti, sąjungininkėms besirengiant galimam Rusijos puolimui NATO teritorijoje.

„Tai didelis, ambicingas, istorinis ir labai svarbus šuolis siekiant užtikrinti mūsų ateitį“, – Hagoje, kur vyksta šių metų viršūnių susitikimas, sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

JAV prezidento Donaldo Trumpo nuolat spaudžiamos didinti gynybos biudžetus, antrąją ir paskutinę susitikimo Nyderlandų mieste dieną NATO sąjungininkės turėtų įsipareigoti iki 2035 m. gynybai ir su ja susijusioms išlaidoms skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Iki šiol NATO sąjungininkės buvo įpareigotos gynybai skirti ne mažiau nei 2 proc. savo ekonominio išdirbio – dėl šio tikslo buvo susitarta dar 2014 m., tačiau visos valstybės narės jį būtų pasiekusios tik šiemet.

Pagal naująjį įsipareigojimą pagrindinėms karinėms išlaidoms turės būti skiriama ne mažiau nei 3,5 proc. BVP, o dar 1,5 proc. BVP bus skiriama papildomoms išlaidoms, tokioms, kaip dvejopo naudojimo infrastruktūros įrengimas kariniais tikslais.

Tokios papildomos lėšos ateinančiais metais turi padėti užtikrinti didelio masto atgrasymo ir gynybos pajėgumų plėtrą, mat nesiliaujantis Rusijos puolimas Ukrainoje rodo, kad transatlantiniam aljansui būtina labiau pasirūpinti savo apsauga.

Patys finansavimo planai yra įslaptinti, tačiau M. Rutte sakė, kad tikisi, jog NATO sąjungininkės penkeriopai padidins oro gynybos pajėgumus ir įsigis tūkstančius naujų tankų ir šarvuočių bei milijonus artilerijos sviedinių.