NATO pajėgų vadas: Rusijos grasinimai – tipinis rusų triukas
Briuselis, gegužės 20 d. (LETA-ELTA).
NATO pajėgų Europoje vadas JAV generolas Alexusas Grynkewichas Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) teiginį, neva Ukraina iš Baltijos valstybių teritorijos rengia smūgius Rusijos užnugario regionams ir kad į Latviją jau išsiųsti Ukrainos kariai, antradienį pavadino įprastu rusų triuku.
„Kalbant apie Rusijos grasinimus – tai įprastas rusų triukas. Jie nuolat tvirtina, kad NATO imasi kokių nors puolamųjų veiksmų, tačiau mes visi žinome ir galite perskaityti sutartį, kad NATO yra gynybinis aljansas. Mes nekeliame grėsmės Rusijai ir jie žino, kad mes nekeliame grėsmės Rusijai. Jei jie manytų, kad keliame grėsmę Rusijai, jie nebūtų ištuštinę Leningrado karinės apygardos, kad įsiveržtų į Ukrainą“, – sakė A. Grynkewichas.
Komentuodamas incidentą, kai NATO lėktuvas Estijos oro erdvėje numušė droną, A. Grynkewichas teigė, kad būtent taip ir turėtų veikti mūsų gynybos sistema.
„Įgaliojimai perduodami iki žemiausio taktinio lygmens, kad galėtume apginti kiekvieną aljanso teritorijos centimetrą. Todėl labai didžiuojuosi. Vis dar vertiname situaciją, tačiau iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas pavyko“, – paaiškino jis.
Pasak jo, JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas iš Vokietijos išvesti 5 tūkst. karių nekenkia Aljanso gynybai, be to, jis įspėjo, kad ateityje numatoma perkelti dar didesnius kiekius karių.
„Norėčiau pabrėžti, kad šis sprendimas neturi įtakos mūsų regioninių planų įgyvendinamumui“, – žurnalistams sakė A. Grynkewichas.
„Sąjungininkams stiprinant savo pajėgumus, JAV gali išvesti savo pajėgas ir dislokuoti jas kitose prioritetinėse srityse visame pasaulyje, todėl dabartine padėtimi esu labai patenkintas“, – pridūrė jis.
Prezidento Donaldo Trumpo administracija jau seniai informavo Europos šalis, kad JAV nori išvesti savo pajėgas, nes ketina daugiau dėmesio skirti kitoms pasaulinėms grėsmėms.
„Reikėtų tikėtis, kad, sąjungininkams stiprinant savo pajėgumus, laikui bėgant JAV pajėgos bus perskirstytos“, – pažymėjo A. Grynkewichas.
„Negaliu pateikti tikslaus grafiko – tai bus procesas, kuris tęsis kelerius metus“, – paaiškino NATO pajėgų vadas.
Jis taip pat pareiškė svarstąs, kaip aljansas galėtų padėti Hormuzo sąsiauryje, nors oficialus planavimas dar neprasidėjo.
„Ar apie tai galvoju? Be abejo. Tačiau, kol bus priimtas politinis sprendimas, jokių planų nėra“, – sakė A. Grynkewichas.
Europos šalys su Jungtine Karalyste ir Prancūzija priešakyje rengia galimą planą, kaip galėtų prisidėti prie to, kad sąsiauris liktų atviras, jeigu karas baigtųsi.
„Kiekviena šalis svarsto, kaip reaguoti, o daugelis šalių, tarp jų Belgija, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Jungtinė Karalystė, į regioną siunčia laivus“, – sakė A. Grynkewichas.
„Visi sutinkame, kad mūsų interesais yra užtikrinti laisvą laivybą tarptautiniuose vandenyse“, – pridūrė jis.
Jis taip pat pažymėjo, kad visi JAV ginklai, už kuriuos pagal PURL programą sumokėjo Europos sąjungininkai, jau naudojami Ukrainoje.
„Ukrainai reikalinga nuolatinė ir nuspėjama sąjungininkų parama. Būtent todėl parama Ukrainai pagal Ukrainos prioritetinių poreikių sąrašą (PURL) ir bet kokiomis kitomis priemonėmis tebėra ypač svarbi. Kalbant apie PURL, norėčiau patvirtinti, kad visa tai, už ką sumokėjo sąjungininkai, jau veikia, įskaitant oro gynybos raketas, kurių ukrainiečiams taip primygtinai reikia“, – sakė A. Grynkewichas.
Jis pabrėžė, kad investuodamas į Ukrainą Aljansas ne tik saugo jos gyventojus ir svarbiausią infrastruktūrą bei remia jos kovą, bet ir investuoja į Europos saugumą.
A. Grynkewichas pažymėjo, kad karas Ukrainoje tęsiasi jau penktus metus ir kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau rodo nepaprastą atsparumą bei novatoriškumą.
„Jie ir toliau dalijasi su mumis mūšiuose įgyta patirtimi, ypač kovojant su Rusijos ir Irano dronais bei raketomis“, – pridūrė jis.
person Jūras Barauskas (ELTA)