Narkevičius apie 3 proc. rinkimų kartelę tautinėms mažumoms: norime būti išgirsti
Politika Rinkimų kodekso pataisos Rinkimai Politinės partijos Įstatymų leidyba Seimas Lietuva
Vilnius, gegužės 7 d. (ELTA).
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui (VVSK) nepritarus siūlymui iki 3 proc. nuleisti rinkimų kartelę tautinių mažumų partijoms, šios iniciatyvos autorius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujantis parlamentaras Jaroslavas Narkevičius dar tikisi Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pritarimo.
„Šansai visada yra. Kaip sakė vienas futbolo treneris, kol kamuolis žaidime – tai rezultatas yra neaiškus, bet reikia žaisti. Manau, kad šiuo atveju reikia argumentuoti ir stengtis, kad būtume išgirsti. Mes nesiekiame kažkokio išskirtinumo, o norėtume, kad tautinės mažumos būtų gerbiamos, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos jų integracijai“, – Eltai sakė VVSK pirmininkas J. Narkevičius.
Jis tikisi, kad pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas TTK pritars jo kartu su parlamentarų grupe įregistruotam pasiūlymui Rinkimų kodeksui. Jis numato, kad partijų, tarp kurių narių yra daugiau negu 3/4 ne lietuvių tautybės asmenų, kandidatų sąrašai galėtų gauti mandatų Seime, jeigu už juos balsavo ne mažiau kaip 3 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
„Pirmas dalykas – tai yra taip vadinama pozityvioji diskriminacija, kada tautinės mažumos turėtų galimybę pilnavertiškai dalyvauti politiniame gyvenime. Jei partijoje yra daugiau negu 3/4 ne lietuvių tautybės narių, joms būtų taikoma 3 proc., o ne 5 proc. kartelė. Beje, tokia praktika dėl tautinių mažumų taikoma ir kitose šalyse. Svarbiausia yra valstybės požiūris į savo piliečius“, – sakė J. Narkevičius.
Jo manymu, Lietuvoje nustatytas per aukštas patekimo į Seimą slenkstis tautinių mažumų politinėms partijoms.
„Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institutų ir žmogaus teisių biuras po 2012 m. 2016 m. ir 2020 m. rinkimų pateiktose ataskaitose nurodo, kad Lietuvoje galioja per didelis rinkimų slenkstis tautinių mažumų politinėms partijoms ir tai sumažina galimybes šių partijų nariams būti išrinktiems į Seimą“, – sakoma įregistruotame pasiūlyme.
Kartu su J. Narkevičiumi jį teikia Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujantys Seimo nariai Česlavas Olševskis ir Rita Tamašunienė, „valstiečiai” Bronis Ropė, Ligita Girskienė bei „Nemuno aušros“ atstovai Remigijus Žemaitaitis ir Robertas Puchovičius.
Jie taip pat siūlo sumažinti patekimo į Seimą kartelę politinių partijų kandidatų sąrašams nuo 5 iki 4 proc., o jungtiniam kandidatų sąrašui – nuo 7 iki 6 proc.
Pasiūlymo autorių teigimu, pritarus šiai iniciatyvai, būtų suvienodintas balsavimo rezultatų nustatymas daugiamandatėse Seimo, rinkimų į Europos Parlamentą (EP) ir savivaldybių tarybų rinkimuose.
„Tai leistų didinti politinių jėgų atstovavimą Seime, paskatintų aktyvesnį gyventojų dalyvavimą šalies politiniame gyvenime. Vienodas teisinis standartas mažintų painiavą tarp skirtingų rinkimų rūšių. Rinkimai vykdomi vadovaujantis tuo pačiu Rinkimų kodeksu, todėl rinkėjų lūkesčiai dėl rezultatų skaičiavimo turėtų būti aiškūs ir vienodi“, – argumentuoja iniciatyvos autoriai.
Galiojantis Rinkimų kodeksas numato, kad daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis (ar jam prilygintas) kandidatų sąrašas – ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Rinkimų į EP daugiamandatėje apygardoje kandidatų sąrašas arba jungtinis sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Savivaldybių tarybų rinkimų daugiamandatėje apygardoje kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 proc., o jungtinis kandidatų sąrašas – ne mažiau kaip 6 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
ELTA primena, kad Rinkimų kodeksas yra įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą, todėl jo keitimo procedūra yra sudėtingesnė. Šis kodeksas gali būti keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios ne mažesne kaip 85 visų Seimo narių balsų dauguma.
person Jadvyga Bieliavska (ELTA)
Komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas pareiškė apie galimai neskaidrią aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko veiklą, tačiau ministras nesutinka su šiomis nuomonėmis ir tvirtina nežadantis atsistatydinti. Dėl K. Žukausko pateiktų klausimų, seimo nariai penktadienį planuoja inicijuoti neeilinį Aplinkos apsaugos komiteto posėdį, kuriame ministras bus prašomas atsakyti į šiuos klausimus. Žuromskas kategoriškai neigia turintis ką slėpti ir planuoja atsakyti į visus klausimus.arrow_forward
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Šveicarijoje aptarė investicijų Lietuvoje galimybes su tarptautinės investicijų bendrovės „EQT Group“ ir gynybos pramonės įmonės „MBDA Deutschland“ atstovais. Su „EQT Group“ aptartos privataus kapitalo investicijų galimybės Lietuvoje technologijų, gyvybės mokslų, infrastruktūros ir tvarios energetikos projektams. Diskutuota apie bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje su „MBDA Deutschland“, technologijų plėtrą ir partnerystes, kurios prisidėtų prie Lietuvos ir viso regiono saugumo stiprinimo.arrow_forward