Naftos išsiliejimas sutrikdė laivybos eismą Antverpeno uoste
Verslas Gamtinė nafta Energetika
Antverpenas, balandžio 10 d. (AFP-ELTA).
Penktadienį po nakties metu įvykusio naftos išsiliejimo Belgijos Antverpeno uoste beveik sustojo laivyba, pranešė antras pagal dydį Europos uostas, kuris skubėjo sumažinti taršos ir ekonominės žalos riziką.
Uosto pareiškime teigiama, kad išsiliejimas įvyko „bunkeravimo operacijos“ – laivo papildymo degalais proceso – metu Deurganck doke, kuriuo naudojasi vieni didžiausių pasaulio laivų, jog pasikrautų ir iškrautų prekes Antverpene.
Atstovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad penktadienio vidurdienį uosto prieigos prie Šiaurės jūros ruožas per Šeldės upės žiotis buvo „visiškai užblokuotas“, o Belgijos žiniasklaida skelbė, kad buvo paveikta kelios dešimtys įplaukiančių ir išplaukiančių konteinerinių bei krovininių laivų.
„Tikimės, kad uostas per 24 valandas pradės veikti visu pajėgumu“, – tvirtino atstovas.
Uosto pareiškime pažymima, kad išsiliejimo šaltinis buvo sustabdytas, o „tiesiogiai susiję jūros laivai buvo sulaikyti, siekiant atlikti aktyvius valymo darbus“. Vis dėlto jame nurodoma, kad tarša per naktį išplito Šeldės upės link.
„Avarinės tarnybos yra visiškai mobilizuotos ir daugiausia dėmesio skiria plitimo suvaldymo ir valymo operacijoms“, – sakoma pareiškime.
Kiek naftos išsiliejo į vandenį, kol kas neaišku. Šeldės upės žiotys yra pagrindinis jūrų prieigos ruožas į Antverpeno uostą, kartu su keliais siauresniais kanalais, pirmiausia naudojamais vidaus vandenų laivybai.
AFP komanda vietoje matė apie 15 netoli uosto įplaukos stovinčių laivų, tačiau nebuvo įmanoma patvirtinti, ar jie negali įplaukti dėl sustabdyto eismo.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad išsiliejimas įvyko degalais papildant konteinerinį laivą „MSC Denmark VI“. Laivo operatorius MSC patvirtino, kad šis laivas dalyvavo incidente, tačiau atsisakė pateikti papildomos informacijos.
„Mūsų prioritetas yra saugumas“, – AFP sakė įmonės biuro Belgijoje atstovė ir kartu pridūrė, kad jie didžiausią dėmesį skiria „įgulos, terminalo ir gamtos“ apsaugai.
Svarbūs vartai
Paminėdamas „poveikio aplinkinėms gamtos teritorijoms riziką“, uostas nurodė, kad „daro viską, ką gali, kad sumažintų operatyvinę ir ekologinę žalą“.
„Apgailestaujame dėl šio incidento poveikio mūsų uostui ir pažeidžiamoms gamtos teritorijoms palei Šeldę“, – tvirtinama pareiškime.
Tinklalapio „Marine Traffic“ duomenimis, penktadienį išsiliejimo vietoje veikė su Belgijos vėliava plaukiojantis taršos kontrolės laivas „Pieter Coecke“.
Prie Belgijos šiaurinės pakrantės esantis Antverpeno uostas, kuris nusileidžia tik Nyderlandų Roterdamo uostui, yra svarbūs vartai prekėms, atgabenamoms į Europą iš Jungtinių Valstijų, Kinijos ir kitur.
Šis uostas, kuris dydžiu pranoksta 22 tūkst. futbolo aikščių, kiekvienais metais perkrauna apie 267 mln. tonų prekių, o juo naudojasi apie 20 tūkst. jūros laivų ir 50 tūkst. vidaus vandenų laivų, teigiama jo tinklalapyje.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
Norvegijos kronprincesė Mette Marit pirmą kartą viešai pasirodė su deguonies aparatu. Ji dalyvavo priėmime paralimpinių žaidynių dalyviams, kartu su kronprincu Haakonu ir vaikais. Mette Marit serga plaučių fibroze, dėl kurios jos sveikatos būklė pastaruoju metu pablogėjo ir gali reikėti plaučių transplantacijos.arrow_forward