San Chosė, gegužės 19 d. (dpa-ELTA).
Elonas Muskas pralaimėjo rezonansinę bylą prieš dirbtinio intelekto įrankį „ChatGPT“ sukūrusios bendrovės „OpenAI“ vadovus – pirmadienį federalinis prisiekusiųjų teismas nusprendė, kad jis ieškinį pareiškė pasibaigus senaties terminui.
JAV apygardos teisėja Yvonne Gonzalez Rogers paskelbė, kad prisiekusieji nusprendė, jog pagal Kalifornijos įstatymus E. Muskas ieškinį pareiškė per vėlai.
E. Muskas – vienas iš bendrovės „OpenAI“ įkūrėjų ir finansinis jos rėmėjas – siekė priversti generalinį direktorių Samą Altmaną ir vyresnįjį vadovą Gregą Brockmaną atsistatydinti bei pakeisti įmonės struktūrą. Anksčiau šie du vyrai artimai bendradarbiavo su E. Musku, tačiau po to tapo verslo konkurentais.
E. Musko advokatas Marcas Toberoffas pareiškė, kad sprendimas bus apskųstas.
Šio ginčo centre – hibridinė bendrovės „OpenAI“ struktūra, kurią sudaro pelno nesiekiantis pagrindinis padalinys ir jam formaliai pavaldus pelno siekiantis padalinys.
2024 m. rugpjūtį pateiktame ieškinyje E. Muskas teigė, kad S. Altmanas ir G. Brockmanas jį suklaidino, nurodydamas, jog pinigus paaukojo būtent tam, kad paremtų dirbtinio intelekto kūrimas ne pelno siekiančioje organizacijos dalyje.
E. Muskas ir jo teisininkai teigė, kad didžiąja dalis bendrovės vertės dabar sukuria būtent pelno siekiantis subjektas, o tai naudinga S. Altmanui, G. Brockmanui ir pagrindiniam investuotojui – bendrovei „Microsoft“.
E. Muskas tvirtino, kad buvę verslo partneriai jį išdavė, teigdamas, kad „labdaros organizacija“, kurią jis padėjo įkurti visuomenės labui, buvo paversta pelno siekiančia įmone.
„OpenAI“ šiuos kaltinimus atmetė, tvirtindama, kad galutinė kontrolė vis dar priklauso jos pelno nesiekiančiam padaliniui. Be to, ji teigė, kad be pelno siekiančio subjekto nebūtų buvę įmanoma pritraukti milijardinių investicijų, reikalingų pažangioms dirbtinio intelekto sistemoms kurti.
Visgi lemiamu veiksniu šioje byloje buvo E. Musko ieškinio pateikimo laikas. Jis savo ryšius su „OpenAI“ visiškai nutraukė dar 2020 m. ir nesugebėjo įtikinti prisiekusiųjų, kad įtarimų dėl jo buvusių bendradarbių elgesio jam kilo tik daug vėliau. Pagal Kalifornijos įstatymus tokiems ieškiniams taikomas trejų metų senaties terminas.
E. Musko pergalė galėjo smarkiai sutrikdyti bendrovės „OpenAI“ finansavimą ir pakeisti konkurencinę padėtį sparčiai augančioje dirbtinio intelekto pramonėje. Rinkoje šiuo metu pirmauja apie 700 milijonų naudotojų per savaitę pritraukiantis „ChatGPT“, tuo tarpu su šiuo įrankiu besivaržančios E. Musko programinės įrangos „Grok“ naudotojų bazė yra mažesnė.
E. Muskas atliko svarbų vaidmenį 2015 m. kuriant ne pelno dirbtinio intelekto tyrimų laboratoriją „OpenAI“. Tam jis iš viso skyrė apie 38 mln. JAV dolerių, iki 2017 m. vidurio kas ketvirtį suteikdamas po maždaug 25 mln. JAV dolerių ir iki 2020 m. padengdamas daugiau nei 12 mln. JAV dolerių nuomos išlaidų. Be to, jis aprūpino vyresniuosius bendrovės darbuotojus savo elektromobilių kompanijos „Tesla“ pagamintomis transporto priemonėmis.
person Jūras Barauskas (ELTA)