Miškų tarnybos vadovas: dėl galimos korupcijos institucijoje pernai kreipėmės į STT

Vilnius, kovo 23 d. (ELTA).

Valstybinės miškų tarnybos vadovas Mindaugas Tarnauskas tikina, kad praėjusių metų lapkritį kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl galimos korupcijos ankstesnėje tarnybos veikloje, susijusioje su miškų inventorizacija ir jos duomenų patikslinimu.

„Pradėjus dirbti Valstybinėje miškų tarnyboje, pradėjau dirbti 2025 metų birželio mėnesio pabaigoje, šiai temai dėl inventorizacijos ar duomenų patikslinimo mes skyrėme tikrai daug dėmesio, surinkome nemažai aktualios informacijos“, – pirmadienį neeiliniame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje teigė jis. 

„Noriu pabrėžti, kad lapkričio mėnesio pabaigoje kreipėmės ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl galimų korupcinio pobūdžio veiksmų, būtent nustatytų tarnyboje ankstesniais laikotarpiais. Nustatyti veiksmai būtent apima 21 sklypą skirtingose Lietuvos vietovėse per įvairius periodus, daugiausia kalbant apie 2021–2024 metus“, – pridūrė tarnybos vadovas. 

Anot M. Tarnausko, STT atliko ir apklausas. 

„Dėl mūsų kreipimosi buvo ir keltos apklausos Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Tai tikrai šioje vietoje skaidrumas mums yra aktualus klausimas ir taip pat principingai ruošiamės elgtis ir ateityje, jeigu matysime kažkokių galimai neteisėtų veiksmų“, – tikino jis. 

Klausimas dėl tarnybos veiksmų atliekant miškų inventorizaciją posėdyje keltas naujienų portalui „15min” paskelbus, kad, nepraėjus nei metams nuo M. Tarnausko vadovavimo pradžios, darbuotojai, prašantys neskelbti jų vardų ir pavardžių, portalui nurodė, jog institucijoje nuolat juntama įtampa, pareigas paliko jau ne vienas darbuotojas, kai kurie – ir užėmę gana aukštas pareigas.

Kitas tebedirbantis specialistas portalui pasakojo, jog spaudimo netrūko dėl sklypo Avižieniuose, Vilniaus rajone, šalia sostinės Tarandės rajono. 

Anot jo, čia buvęs „miškas nuo senų senovės“, tačiau per pastaruosius metus jau trečią kartą kreipiamasi į tarnybą su prašymu „patvirtinti miškų inventorizacijos arba jos patikslinimo metu nustatytus duomenis“, t.y., išmiškinti ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį. 

Institucijos darbuotojo teigimu, yra žinoma, kad savininkai gali turėti užnugarį tarp tarnybos ar dar aukštesnių institucijų vadovų ir esą interesų plėtoti šitą sklypą turi vienas didelis verslo koncernas, nors oficialiai jo atstovai portalui tai paneigė. 

Kovo pradžioje portalas skelbė, kad iki šiol dukart prašymai patvirtinti miškų inventorizacijos tikslinimo duomenis buvo atmesti.  

„15min“ duomenimis, trečiuoju kreipimusi sklypo savininkai prašo patikslinti Neries girininkijos kvartalo ribas ir išbraukti iš Miškų valstybės kadastro sklypo dalis. 

Nors, kaip portalui teigė pašnekovas, iš Valstybinės miškų tarnybos vadovybės esama spaudimo darbuotojams, kurie tiesiogiai susiję su šiuo darbu – išmiškinimu, niekas neskuba dėti parašo po tokiu sprendimu, nes, esą tik laiko klausimas, kada, priėmus sprendimą sklypą išbraukti iš Miškų valstybės kadastro, pradėjus medžių kirtimo ar panašius darbus, pradės domėtis kiti žmonės. Tuomet kreipsis ir į tarnybą ir reikalas dėl viešojo intereso gynimo esą gali sudominti ir prokurorus, o aiškintis teksią tam, kuris pasirašys po tokiu sprendimu.

Tarnyba portalui nurodė, kad prašymas nagrinėjamas teisės aktų nustatyta tvarka ir pakartotiniai kreipimaisi analogiškais klausimais yra dažna praktika.

Tuo metu tarnybos vadovas Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje teigė, kad tarnyba pernai priėmė 1,5 tūkst. sprendimų, susijusių su miškų inventorizacijos duomenų patikslinimu. 

„Tarnyba per 2025 m. iš viso yra priėmusi apie 1,5 tūkst. sprendimų dėl miškų inventorizacijos duomenų patikslinimo. Kodėl būtent užkliuvo šita teritorija, tikrai negaliu paaiškinti. Noriu tik pasakyti, kad esame principingi šitoje vietoje, skaidrumo standartas mums yra aukštas. Šios temos yra aktualios ir natūralu, kad teritorijų plėtra yra aktualus klausimas ir (...) temos yra jautrios“, – sakė jis. 

M. Tarnausko teigimu, 2025 m. sausio mėnesį buvo pirmasis prašymas dalyje sklypo patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis, tačiau tarnyba atsakė, kad pagrindo patikslinimui nėra, tad palankus sprendimas Vidinės miškotvarkos projektų sprendimo autoriui nebuvo priimtas. 

Praėjusį rugsėjį šiuo klausimu kreipėsi kitas pareiškėjas, tačiau tarnybos sprendimas išliko toks pat.

„Vėliau, tų pačių metų rugsėjo mėnesį, kitas pareiškėjas į Valstybinę miškų tarnybą kreipėsi su truputį kitokiu prašymu patikslinti kadastro duomenis visame sklype ir, įvertinus dokumentus, nustatyta, kad esama trūkumų, kuriuos reikia ištaisyti ir sprendimas nebuvo priimtas“, – posėdyje sakė tarnybos vadovas. 

Jis pažymėjo, kad ir paskutinis prašymas buvo atmestas. 

„Paskutinis prašymas buvo gautas vasario 10 dieną, taip pat dėl kadastro duomenų patikslinimo. Išnagrinėjusi prašymą tarnyba paskutiniu savo atsakymu informavo pareiškėją kovo mėnesio pradžioje (…), kad nėra pateikti dokumentai ir taip pat sprendimas nebuvo priimtas“, – tęsė jis.

M. Tarnauskas Valstybinės miškų tarnybos vadovo pareigas pradėjo eiti praėjusių metų birželio pabaigoje.