Ministras sako, kad šiemet oro gynybai papildomai numatyti apie 800 mln. eurų
Vilnius, birželio 11 d. (ELTA).
Oro gynybos sistemų stiprinimui šiemet papildomai numatyta skirti apie 800 mln. eurų, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Apie 800 mln. – reikėtų patikslinti tą skaičių – tai yra papildomi pinigai lygiai taip pat oro gynybai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo R. Kaunas.
„Visi įsigijimai, visi projektai yra sudėlioti taip, kad atitiktų mūsų prioritetines sritis, kurios yra oro gynyba ir divizija“, – pabrėžė ministras.
Kaip skelbta, pernai lapkritį Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė, jog Lietuva per trejus metus privalo sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, į kurią būtų įtrauktos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei Viešojo saugumo tarnyba (VST).
Taip pat siekdama iki 2030 m. išvystyti nacionalinę diviziją, Lietuva nuosekliai stiprina ne tik kovinius pajėgumus, bet ir jų pagrindą sudarančią logistikos, transporto ir aprūpinimo sistemą.
ELTA primena, kad 2026 metais gynybos biudžetas iš viso sudaro 4,79 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – visos šios lėšos skiriamos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimams.
person Gabrielė Žimantaitė (ELTA)
Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad Rusija gali planuoti provokacijas prieš objektus Baltijos valstybėse. Atsižvelgiant į šią grėsmę, imtasi papildomų veiksmų kritinės infrastruktūros objektų apsaugai stiprinti. VRM ir Viešojo saugumo tarnyba (VST) ėmėsi papildomų priemonių, o sustiprintą fizinę apsaugą užtikrins VST, o prireikus pagalbą teiks Lietuvos kariuomenė.arrow_forward
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas patvirtino, kad Berlynas toliau teiks paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos agresija.
Merzas pabrėžė, kad stiprinamas NATO rytinis sparnas ir remiamos pastangos ieškoti taikos sprendimo derybomis, kuriuose dalyvautų Ukraina, Rusija, JAV ir Europa.
Kancleris taip pat kritikavo partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) už juokus iš Ukrainos ir jos kovos už laisvę.arrow_forward
Nuo rugsėjo 1-osios mokinių mokymosi krūvį reguliuos ne sveikatos apsaugos, o švietimo, mokslo ir sporto ministras. Švietimo įstatymo pataisas, numatančias šią permainą, Seimas priėmė birželio 11 d.
Taip pat Seimas nusprendė, kad visi profesinio mokymo įstaigose dirbantys mokytojai privalės įgyti pedagoginę kvalifikaciją per 4 metus nuo darbo pradžios. Ši nuostata įsigalios 2027 m. rugsėjo 1 d.
Pagal profesinio mokymo programas visoje profesinio mokymo sistemoje dabar dirba apie 1 tūkst. 460 mokytojų, neturinčių pedagogo kvalifikacijos.arrow_forward