Ministras: galimybė įveiklinti lėšas per ILTE – papildomas investavimo pasirinkimas gyventojams
Vilnius, gegužės 25 d. (ELTA).
Šalies vadovui Gitanui Nausėdai Seimui pateikus siūlymą įteisinti galimybę valstybei skolintis iš gyventojų – per nacionalinį plėtros banką ILTE labiau įveiklinti jų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad tai galėtų tapti papildoma investavimo galimybe gyventojams.
„Tai tikrai bus vienas iš papildomų pasirinkimų jiems į investavimą. Turime tikrai dabar keletą tokių nesudėtingų instrumentų, kur galima pradėti investuoti. Be abejo, yra gynybos obligacijos. Jeigu kartais šis prezidento siūlymas ir mechanizmas vystytųsi, būtų patvirtintas, kaip geras ir įsigaliotų, tai būtų dar viena galimybė“, – antradienį Vyriausybėje žurnalistams sakė jis.
„Tačiau žinoma, ten dar yra nemažai dalykų, dėl kurių reikia sutarti, sukonstruoti tą mechanizmą. Iniciatyva, manau, kad visai nebloga“, – pridūrė ministras.
Prezidento pirmadienį Seimui pateiktas siūlymas numato galimybę mokėti palūkanas už gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas, o šiuos pinigus per ILTE įlieti į šalies ekonomiką.
Siūloma, kad gyventojas, norintis įveiklinti savo indėlius, tai turėtų sutikti daryti savanoriškai, tam jam būtų atidaryta specialioji einamoji sąskaita, kurios lėšos būtų priskirtos ekonomikos augimo finansavimo programai.
Ją įgyvendinantys komerciniai bankai šias lėšas – ne daugiau nei 2,5 tūkst. eurų – skolintų ILTE, o pinigai būtų naudojami vykdant valstybės ir savivaldybių įmonių energetikos, ekonomikos konkurencingumo, valstybės saugumo ir gynybos, būsto ir susisiekimo projektus.
K. Vaitiekūnas pažymėjo, kad gyventojai patys savanoriškai galės apsispręsti ir pradėti investuoti.
„Norėčiau tik patikslinti, kad žmonės suprastų, jog tai yra savanoriška, jų sprendimu jie galės investuoti į tokį mechanizmą. Nebus, kad kažkaip tos lėšos jų sąskaitose be jų žinios būtų naudojamos“, – akcentavo ministras.
Jam antrino Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Taip pat jis teigė pozityviai vertinantis šį prezidento siūlymą.
„Tai yra du (kartus – ELTA) savanoriška sistema. Pirmiausia, kredito įstaiga turi nuspręsti dalyvauti šitoje schemoje ir tada, jeigu ta įstaiga dalyvauja, žmogus gali nuspręsti, ar jis nori dalyvauti, ar nenori dalyvauti. (...) Noriu paneigti bet kokias kalbas apie tai, kad čia gali būti kažkokie nusavinimai ir panašiai“, – sakė jis.
„Aš tai vertinu pozityviai, nes tai yra dar viena galimybė, kaip (...) panaudoti santaupas, esančias Lietuvoje, Lietuvos ekonomikos augimui. Antras dalykas – kaip už indėlius gaunamas palūkanas įsukti Lietuvoje. (...) Už šiuos indėlius pinigėlius gautų žmonės ir, be jokios abejonės, jie vienaip ar kitaip tai galėtų panaudoti paskui savo reikmėms“, – pridūrė LB vadovas.
Šalies vadovo siūlymu kredito įstaigai būtų suteikiama valstybės garantija už ILTE pagal šią indėlių įveiklinimo programą paskolintas lėšas.
Anot Prezidentūros, rengiant šį įstatymo projektą buvo gauta teigiama Europos Centrinio Banko (ECB) išvada.
Kartu Seimui teikiamu Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektu siekiama sudaryti galimybę teikti valstybės garantiją dėl paskolų, naudojamų įveiklinant indėlius.
„Tai taip pat yra indėlių draudimu draudžiamas indėlis. (...) Šiuo atveju būtų paskolinta ILTE (...) ekonomikai finansuoti ir tai yra labai svarbu, nes lėšos, esančios banke, tokiu būdu būtų produktyviau įdarbintos valstybei. Tačiau ILTE tas lėšas turės grąžinti arba, jeigu tai nepavyktų, už tas lėšas yra teikiama valstybės garantija. Tai yra saugi schema“, – kalbėjo G. Šimkus.
LB duomenimis, pernai bankuose buvo laikoma 78,8 mlrd. eurų indėlių, iš jų Lietuvos gyventojų indėliai sudarė 26,9 mlrd. eurų, o užsienio gyventojų ir verslo indėliai – 34,1 mlrd. eurų.
person Marta Kraujelytė (ELTA)