link
Nuoroda pasidalinimui:
https://jega.lt/naujiena/ministerijos-atstove-valstybinio-gynybos-holdingo-varianta-turime-pateikti-iki-2028-m-pradzios-4616657  content_copy email

Ministerijos atstovė: valstybinio gynybos holdingo variantą turime pateikti iki 2028 m. pradžios

Vilnius, gegužės 13 d. (ELTA).

Finansų Ministerija Gynybos Holdingas Valstybės gynybos holdingo projektą Vyriausybei planuojama pristatyti iki 2028 m. pradžios, dabar vertinami galimi jo steigimo variantai, o pirmuosius siūlymus žadama pateikti anksčiau numatyto termino, sako Finansų ministerijos atstovė.

„Mes, Finansų ministerija, turime kartu su institucijomis įvertinti holdingo alternatyvas, kūrimo variantus, scenarijus ir optimaliausią variantą pateikti Vyriausybei svarstyti iki 2028 metų pirmojo ketvirčio. Nors terminas yra vėlyvas, norėčiau atkreipti dėmesį, kad darbai, vertinimai jau vyksta kuris laikas ir diskusijų yra nemažai“, – trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje teigė ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė.

Pasak jos, ieškoma būdų konkrečius siūlymus pristatyti anksčiau, tačiau laiko reikia dėl vykstančių pokyčių valstybinėse institucijose, pavyzdžiui, dėl vykstančios nacionalinio plėtros banko ILTE pertvarkos. 

„Suprasti ir visiems išsigryninti geriausią, tikslingiausią variantą, kaip judėti toliau, mums reikia dar šiek tiek laiko. Tačiau aš suprantu, kad jau šiais metais turbūt antroje pusėje mes turbūt ateisime su daugiau ar mažiau suderintu, išdiskutuotu sprendimu, pasiūlymu, kokie tolesni valstybės gynybos holdingo kūrimo etapai, žingsniai, finansavimo numatymas būtų reikalingi“, – kalbėjo A. Vičkačkienė.

„Turbūt rugsėjo mėnesį būsime pasirengę pristatyti“, – teigė ji, komiteto pirmininko Rimanto Sinkevičiaus paklausta, kada komitetas galėtų sugrįžti prie šio klausimo ir matyti rezultatus.

Anot ministerijos atstovės, valstybinis gynybos holdingas reikštų valstybės kontroliuojamo juridinio asmens sukūrimą, kuris centralizuotai valdytų valstybės investicijas į gynybos pramonės gamybines arba kitas paslaugas teikiančias įmones. 

Jos teigimu, panašiu principu šiuo metu jau veikia Lietuvos valstybinės energetikos grupės „EPSO-G“ dukterinės įmonės „EPSO-G Invest“, kuri yra partnerė Vokietijos gynybos pramonės koncerno „Rheinmetall“ vystomos amunicijos gamyklos projekte Baisogaloje, struktūra.

„Šiuo metu, pradedant 2024 metų pabaiga, kai buvo „Rheinmetall” pirmas amunicijos projektas, mes turime tokią struktūrą, kuri yra veikianti. Struktūra remiasi „EPSO-G Invest“, kuri yra dukterinė „EPSO-G“ energetikos grupės ir Finansų ministerijos valdomos bendrovės juridinis asmuo, kuris turi įgaliojimus vesti derybas su potencialiais investuotojais į gynybos pramonės veiklas Lietuvoje, kai yra reikalingos valstybės kapitalo investicijos į tuos projektus“, – kalbėjo ji. 

Pasak A. Vičkačkienės, be „Rheinmetall“ ir „EPSO-G“ bendros įmonės „Rheinmetall Defence Lithuania“ steigimo ir vykstančių gamyklos statybų yra deramasi ir dėl kitų projektų. Tiesa, jos teigimu, kol kas nėra sudaryto galimų projektų sąrašo ir yra vertinami valstybinio gynybos holdingo variantai ir alternatyvos.

„Dabar mes turime vieną bendrą įmonę su „Rheinmetall“ ir vyksta statybos. Tada mes turime dar keletą tokių projektų, kur vyksta derybos“, – tikino ministerijos atstovė.

„Matydami tą situaciją, kad kol kas nėra labai tokio apčiuopiamo subrandintų projektų sąrašo, kol kas vertiname, kaip ateityje galėtų atrodyti tas valstybės kontroliuojamas gynybos pramonės holdingas arba bendrovė“, – aiškino ji.

Pasak jos, kada bus pateikti pirmieji pasiūlymai, priklausys nuo to, kokie bus numatyti projektai.

„Tai labiausiai priklauso nuo to, ką mes turėsime. Dabar mes kol kas turime įmonę, ateityje artimiausiu metu nusimato antra investicija, kuri gal finansine prasme nėra labai didelė. O kiti visi projektai dar yra tokioje derybų stadijoje, kur galutinių sprendimų nėra“, – kalbėjo ministerijos atstovė.

„EPSO-G“ vadovas: „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos statybos šiek tiek atsilieka nuo idealaus grafiko

„EPSO-G“ grupės vadovas Mindaugas Keizeris teigė, kad „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos statybos dėl užsitęsusios šaltos žiemos šiek tiek atsiliko nuo numatyto idealaus grafiko. 

„Statybų procesas pagal tą grafiką, kurį mes tikimės turėti, nuo idealaus šiek tiek atsilieka. Atsilieka dėl labai gilios ir užsitęsusios žiemos, nes nebuvo galimybės daryti tam tikrų darbų, nes paskui būtume turėję pasekmes dėl technologinių dalykų“, – posėdyje sakė jis. 

Tiesa, pasak jo, vis tik tikimasi, kad gamykla veiklą pradės 2027 metų viduryje, kaip buvo numatyta ir anksčiau. 

„Rheinmetall“ buvo komunikavęs šiek tiek ankstesnius terminus. Mano suvokimu, turbūt mes esame vis dar toje situacijoje, kad gamyba, tikimės, kad prasidės 2027 metų viduryje ir kol kas bandome laikytis šito termino“, – sakė M. Keizeris.

„Dabartiniame etape gal tokių didelių aliarmų nėra pagrindo kelti“, – pažymėjo jis. 

„EPSO-G“ grupės vadovo teigimu, 340 hektarų ploto žemės sklype statoma 40 skirtingų pastatų – prioritetu laikomas technologijų linijų rengimas, mažiau pažengę administraciniai pastatai. Bendras statybų darbų baigtumas, pasak jo, šiuo metu yra apie 20 proc. 

Dar 2024 m. gruodį „Rheinmetall“ ir „EPSO-G“ patvirtino sutartį dėl bendros įmonės „Rheinmetall Defence Lithuania“ steigimo.

Lietuvai joje priklauso 49 proc. akcijų – „EPSO-G“ tenka 48 proc., o Finansų ministerijos valdomai „Giraitės ginkluotės gamyklai“ – 1 proc. akcijų, likusi 51 proc. dalis priklauso „Rheinmetall“.

Šiuo metu vystomas valstybinis gynybos holdingas, kurio kūrime dalyvauja Finansų, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos ministerijos, taip pat Susisiekimo ministerija ir jų valdomos įmonės.

Į gynybos holdingą įeina Kaune veikianti bei Finansų ministerijai pavaldi „Giraitės ginkluotės gamykla“, taip pat Energetikos ministerijai pavaldi „EPSO-G“ grupė, šiuo atveju veikianti per įmonę „EPSO-G Invest“, kuri dalyvauja statant Vokietijos koncerno „Rheinmetall“ vystomą amunicijos gamyklą Radviliškio rajono savivaldybėje.

Gamykla pradėta statyti praėjusių metų lapkritį.

person Marta Kraujelytė (ELTA)