Merkinės muziejus A. Ramanausko-Vanago paminklo niekintojams pareiškė 5 tūkst. eurų ieškinį

Vilnius, rugpjūčio 30 d. (ELTA).

Merkinės muziejus iš kaltinamųjų Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimu sieks teisme prisiteisti 5 tūkst. eurų – 2 tūkst. eurų turtinę ir 3 tūkst. eurų neturtinę – žalą.

„Mano lūkestis asmeninis –  tie, kurie vykdė, kad gautų realią bausmę, kad būtų signalas kitiems, kurie planuoja panašias veikas. Mano noras ir tikslas toks. Teisiami vykdytojai, o užsakovai, akivaizdu, kur. Finansinės žalos nebuvo tokios didelės, susitvarkėm, kiek galėjom. Paminklas nuvalytas. 

Laisvės kovotojai bus puolami, manau, kad toks atvejis Lietuvoje bus ne paskutinis. Partizaninis pasipriešinimas yra taikinys visose ne tik Sovietų Sąjungos formuotose doktrinose, bet ir Rusijos dabartiniame istorijos perrašymo kontekste – Lietuvos partizanai bus tapatinami su Holokaustu, nacių judėjimais. Lietuva turi rengtis tai aktyviai atremti. Šis paminklo išniekinimas yra pavyzdys, byla turės pasekmių ir kitiems įvykiams“, – Eltai sakė Merkinės muziejaus direktorius Žygimantas Buržinskas.

Kauno apygardos teismas uždarame posėdyje trečiadienį jį apklausė kaip civilinį ieškovą.

Perskaičius kaltinamąjį aktą, kaltinamieji pareiškė, kad parodymus duos po liudytojų apklausų.  

Toliau byla bus nagrinėjama spalį.

Paminklas iškilo per mirties metines

Paminklas Merkinėje didžiam Lietuvos partizanų vadui atidengtas minint jo žūties 65-ąsias metines 2022-ųjų lapkritį. Šis paminklas buvo sukurtas ir nulietas Merkinės krašto muziejaus iniciatyva.

Paminklas A. Ramanauskui-Vanagui buvo išniekintas jau du kartus. Pirmą kartą tai buvo padaryta 2023 m. gegužės 8-osios naktį. Tada jis buvo apipiltas baltais dažais. Tą pačią dieną išniekintas ir medinis paminklas Lazdijų rajone, Bielėnų kaime – paminklas ne tik apipiltas baltais dažais, tačiau rastas ir į skulptūrą įkirstas kirvis.

Kai pirmojo išpuolio kaltininkų teisėsaugai surasti nepavyko, Merkinės muziejus inicijavo  pilietiškumo akciją ir surinko lėšas stebėjimo kameroms. Buvo įsigytos ir įrengtos šešios kameros, papildoma įrašymo įranga, kuri sumontuota prie pačio paminklo ir skvero prieigose. Už tas pačias lėšas buvo sutvarkytas ir pats paminklas. 

2024 metų sausio 29-osios naktį, apie 4 val. 50 min., prie paminklo priėjęs vyras, apliejo jį raudonais dažais, apačioje juodais dažais išpaišė svastiką. Merkinės krašto muziejaus vaizdo kameros užfiksavo vyrą, kuris slėpė veidą po striukės gobtuvu.

Po išniekinimo žmonės aukojo pinigus valymo priemonėms.

Teisiami Talino gyventojai

Baudžiamoji byla dėl pernai Merkinėje išniekinto Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko-Vanago paminklo teismui perduota liepos pradžioje.

Kaltinimai byloje pateikti trims asmenims, jie nėra Lietuvos piliečiai. Du iš jų turi dvigubą pilietybę, tai yra Estijos ir Rusijos, trečias kaltinamasis – Rusijos pilietis. Kaltinamieji yra Talino miesto gyventojai, jie nuosprendžio laukia būdami suimti.

Prieš Kauno apygardos teismą stojo Estijos pilietis Konstantinas Venkovas, gimęs 2005 m., Antonas Patrakovas, gimęs 1987 m, ir Nikolajus Silinas, gimęs 1982 m.

Minimi trys asmenys yra kaltinami dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, turto sunaikinimo ar sugadinimo ir kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo. 

Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad minėti asmenys, veikdami organizuotoje bendrininkų grupėje, vykdė Rusijos specialiųjų tarnybų užduotis, konkrečiai – GRU (Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba – ELTA), siekiant destabilizuoti padėtį valstybėje, tai yra paveikti konstitucinę santvarką, teritorinį vientisumą, suverenitetą, gynybos ir ekonomikos galias. Kaip nustatyta tyrimo metu, pradinėje veiklos stadijoje buvo atliktos tam tikros įžvalgos, veikla buvo nukreipta į atmintinų vietų, atmintinų paminklų naikinimą, išniekinimą.

Anot teisėsaugos, kaltinamiesiems už užduotis buvo siūlomas nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų siekęs atlygis, kuris atskirais atvejais buvo išmokėtas. 

Prokuratūros duomenimis, šioje byloje kaltinimų sulaukę asmenys yra įvykdę panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas visose trijose Baltijos valstybėse. 

Rugpjūčio pradžioje surengtame posėdyje K. Venkovas žurnalistams sakė, kad Lietuvoje lankęsis turistiniais tikslais, fiksuodamas lankytinas vietas.

„Lankiausi čia turistiniais tikslais. Draugo prašymu man reikėjo nufotografuoti turistines vietas, į kurias atvyksta turistai“, – žurnalistams sakė K. Venkovas. Jis savo kaltę neigia.

„Vanago paminklas buvo aplietas po pusantro mėnesio, kai jis nufotografavo“, – Eltai sakė K. Venkovo advokatas Girdutis Vainius.

Už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 7 metų. Už turto sunaikinimą ar sugadinimą yra numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 2 metų, o už kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimą – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

Seimas 2018 m. priimta deklaracija pripažino partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu. A. Ramanauskas-Vanagas nuo Jono Žemaičio-Vytauto žūties okupanto nelaisvėje 1954 m. lapkričio 26 d. iki 1957 m. lapkričio 29 d. (jo paties nužudymo KGB kalėjime Vilniuje) buvo aukščiausiasis tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas.

Mokytojo išsilavinimą turėjęs A. Ramanauskas iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. 1945 m. vasarą tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu, 1946 m. – Merkio rinktinės vadu. 1947 m. rudenį perėmė vadovavimą Dainavos apygardai, o 1948 m. buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.

Po ilgai trukusių mokslinių tyrimų ir paieškų A. Ramanausko-Vanago palaikai buvo rasti 2018 m. birželį Našlaičių kapinėse, Vilniuje, Antakalnio rajone. Palaikų autentiškumas buvo nustatytas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus. 

Su sovietų okupacija kovojusio partizanų vado A. Ramanausko-Vanago (1918-1957) valstybinių laidotuvių ceremonija vyko 2018 m. spalio 5-6 d. Vilniuje.