Meksikos teismas narkotikų kartelio smogikus nuteisė 141 metams kalėjimo

Meksikas, liepos 9 d. (AFP-ELTA).

Meksikos teismas antradienį baigė nagrinėti šalį sukrėtusią bylą, nuteisdamas 10 smogikų kalėti po 141 metus už žmogžudystes ir grobimus, kaip įtariama, narkotikų kartelio mokymų stovykloje.

Vyrai buvo suimti pernai rugsėjį rančoje, kuri, pasak pareigūnų, buvo naudojama kaip priverstinio verbavimo centras „Chalisko naujosios kartos karteliui“ – vienai galingiausių šalies nusikalstamų gaujų.

Pasak valdžios institucijų, du belaisviai buvo išlaisvinti ir rastas vieno žmogaus kūnas, kai kariškiai, gavę pranešimų apie šaudymus, surengė reidą vakarinėje Chalisko valstijoje.

„Kaltinamieji buvo nuteisti po 141 metus ir tris mėnesius kalėjimo“ už vieną žmogžudystę ir du pagrobimus, teigiama Chalisko prokuratūros pranešime.

Organizacija „Guerreros Buscadores“, užsiimanti dingusių giminaičių paieška, kovo mėnesį pranešė, kad Isagirės rančoje buvo rasti apdegę kaulai, taip pat šimtai daiktų ir drabužių, kurie, kaip įtariama, priklausė žmonėms, priverstiems įstoti į kartelį.

Tačiau vyriausybė teigė, kad nėra įrodymų, jog rančoje buvo „naikinimo stovykla“, kaip teigė organizacija, o veikiau – kartelio mokymų centras.

Nuo kovo mėnesio ryšium su šia vieta buvo suimta dar apie 15 žmonių, įskaitant merą ir policijos pareigūnus.

Apie šią bylą nemažai rašė spauda šalyje, kur dėl nusikalstamo smurto dingo daugiau kaip 120 000 žmonių, ypač po 2006 metų, kai vyriausybė paskelbė karą narkotikų karteliams.

Pasak vyriausybės, „Chalisko naujosios kartos kartelis“, viena iš narkotikų prekybos grupuočių, JAV prezidento Donaldo Trumpo įtrauktų į teroristinių organizacijų sąrašą, į Isagirės rančą viliojo naujokus per netikrus darbo skelbimus.

Ten jiems buvo duodami šaunamieji ginklai ir rengiami kiti mokymai, kovą sakė saugumo ministras Omaras Garcia Harfuchas, remdamasis suimto įtariamo kartelio verbuotojo parodymais.

„Jie net žudė žmones, kurie priešinosi mokymams arba bandė pabėgti“, – teigė jis.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių biuras paragino atlikti „išsamų, nepriklausomą, nešališką ir skaidrų“ rančoje įvykdytų nusikaltimų tyrimą.

Dingimų, kurių dauguma, kaip manoma, susiję su priverstiniu verbavimu į kartelius, Meksikoje padaugėjo nuo tada, kai vyriausybė beveik prieš du dešimtmečius pasitelkė kariuomenę kovai prieš narkotikų prekeivių gaujas.

Nuo to laiko kilo smurto banga, per kurią buvo nužudyta apie 480 000 žmonių.