Mažeika: didelių Europos Komisijos kompensacijų ūkininkams dėl audros nesitikime
Vilnius, rugsėjo 10 d. (ELTA).
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika teigia nesitikintis, kad nuo rugpjūčio audros nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams Europos Komisija (EK) skirtų reikšmingas kompensacijas. Anot jo, dėl europinės paramos konkuruos ir nuo sausrų bei kitų stichijų nukentėjusios šalys.
„Turbūt tikėtis kažkokių labai didelių kompensacijų sunku, vertinant bendrą situaciją ir Europos fondą, kuris dar net nėra patvirtintas. Naujasis fondas bus patvirtintas tik kitų metų pradžioje kartu su Europos Sąjungos (ES) biudžetu“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė K. Mažeika.
Pasak ministro, iš šio fondo paramos tikėsis ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos valstybių ūkininkai.
„Tas mechanizmas turės dalinti kompensacijas ne tik mūsų ūkininkams, bet ir pietinių šalių. Matant, kokie nuostoliai patirti Prancūzijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, taip pat Vokietijoje ir kitur, kur dideli sausros padariniai, akivaizdu, kad į tų lėšų krepšelį pretenduos praktiškai pusė Europos“, – kalbėjo jis.
„Suprantame, kad kažkokią dalį gausime, bet tai nebus ta reikšminga suma, kuri galėtų turėti didelį poveikį“, – pridūrė ministras.
Audros žala – keliasdešimt milijonų
K. Mažeikos teigimu, šiuo metu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dar vertina rugpjūčio audros ūkininkams padarytą žalą. Duomenis apie nuostolius ministerijai jau pateikė 13 savivaldybių, o galutinio įvertinimo tikimasi kitą savaitę.
„Audros nuostolių mastas yra tikrai pakankamai didelis, ypač Vakarų Lietuvoje. Gavome atsakymus iš 13 savivaldybių dėl žalos, kitą savaitę turėsime galutinius skaičius. Turbūt suma bus apie keliasdešimt milijonų eurų“, – teigė ministras.
Anot jo, be galimos europinės paramos, svarstoma, kokiais kitais mechanizmais būtų galima padėti nukentėjusiems ūkininkams. Kartu vertinama, kokios kompensavimo priemonės galėtų būti taikomos už audros metu įsigytus generatorius ir kitą patirtą žalą.
„Mums svarbu dabar įsivertinti mechanizmus ir tai, ką dėl audros daro Energetikos ministerija, kad ūkininkams būtų kompensuota už įsigytus generatorius, už padarytą žalą“, – aiškino K. Mažeika.
Žemės ūkio ministras taip pat teigė, kad ateityje reikėtų ieškoti būdų paskatinti daugiau ūkininkų drausti savo veiklą ir sumažinti jiems tenkančią finansinę naštą.
„Svarbu ieškoti mechanizmų dėl draudimo, kas šiandien yra ypač aktualu. Reikia pasiūlyti sprendimus, kurie paskatintų ūkininkus draustis, kad valstybės kompensuojamos dalies nereikėtų pirmiausia dengti pačiam ūkininkui, nes taip įšaldoma nemažai jų apyvartinių lėšų“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusi audra padarė didelės žalos energetikos infrastruktūrai ir žemės ūkiui. Audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų, elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 11 tūkst. pažeidimų.
Dėl audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
person Nojus Stankevičius (ELTA)