Matulionis: žvalgyba negali patvirtinti Cichanouskajos teiginių apie augančią karinę infrastruktūrą Baltarusijoje
Politika Nacionalinis saugumas Karinės pajėgos Geopolitika Lietuva Baltarusija Rusija
Vilnius, rugsėjo 3 d. (ELTA).
Lietuvos žvalgyba šiuo metu nemato padidėjusios grėsmės iš Baltarusijos ir negali patvirtinti šios šalies opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos teiginių apie Baltarusijoje didėjančią karinę infrastruktūrą, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.
„Mane truputį stebina, iš kur Cichanouskaja tokią informaciją gauna, nes specialiai dar šiandien domėjausi papildomai – mūsų tarnybos tokios informacijos neturi“, – ketvirtadienį LRT televizijai teigė D. Matulionis.
Pasak jo, Lietuva šiuo metu nefiksuoja padidėjusios karinės grėsmės iš Baltarusijos. Nors šios šalies teritorijoje yra dislokuotų Rusijos karinių objektų, naujų manevrinių pajėgų, kurios reikšmingai didintų grėsmę Lietuvai, Latvijai ar Lenkijai, nepastebima.
„Taip, yra tam tikri Rusijos kariniai objektai, tačiau tokių kažkokių naujų manevrinių dalinių, kurie tiesiogiai keltų grėsmę Lietuvos ar Latvijos, ar Lenkijos valstybėms, tikrai nematome“, – pažymėjo prezidento patarėjas.
D. Matulionio vertinimu, apie pasirengimą karinei operacijai signalizuotų pastebimai didėjantis Rusijos kariuomenės skaičius Baltarusijoje. Tokį pokytį, anot jo, Lietuvos žvalgyba kartu su sąjungininkais galėtų pakankamai greitai pastebėti.
„Jeigu iš tikrųjų būtų pastebėtas didėjantis Rusijos kariuomenės skaičius, tai mes lengvai pastebėtume. Tai ne tik mūsų, bet ir mūsų partnerių informacija – mūsų atitinkama žvalgyba tą mato pakankamai gerai“, – pabrėžė D. Matulionis.
„Šiai dienai tikrai sakyčiau, kad Cichanouskajos tas teiginys – mes negalime jo patvirtinti“, – pridūrė jis.
Komunikaciniai kanalai su Minsku reikalingi, bet atšildyti santykius dar ne metas
Prezidento patarėjas taip pat pasisakė už komunikacinių kanalų su Baltarusijos režimu išlaikymą, nors platesnių santykių su Minsku, jo nuomone, kol kas atkurti nereikėtų. Tokie kanalai, D. Matulionio įsitikinimu, galėtų padėti išvengti krizių ir papildomos eskalacijos.
„Bent komunikaciniai kanalai yra reikalingi tam, kad išvengti krizių, eskalacijos papildomos. Tai nebūtinai turėtų būti kažkokiam aukštame politiniame lygyje. Net ir priešininkai, net ir kariaujančios šalys istorijoje visada turėjo komunikacinius kanalus“, – akcentavo jis.
Vis dėlto, D. Matulionio vertinimu, atšildyti santykių su Baltarusija kol kas nėra pagrindo, nes Aliaksandro Lukašenkos režimas ir toliau remia Rusijos karą prieš Ukrainą.
„Mes nematome iš Baltarusijos pusės geranoriškų veiksmų mūsų atžvilgiu. Ir Baltarusija ir toliau remia vienokia ar kitokia forma Rusijos karą prieš Ukrainą. Todėl, manau, kad dar ne metas atšildyti santykius su Baltarusija“, – pabrėžė prezidento patarėjas.
Kalbėdamas apie Jungtinių Valstijų sprendimus švelninti dalį sankcijų Baltarusijai ir keliamą kalio trąšų tranzito klausimą, D. Matulionis tikino, kad Lietuva kol kas nemato pagrindo keisti savo pozicijos. Anot jo, po JAV administracijos bandymo užmegzti dialogą dėl kalio tranzito Lietuva aiškiai išsakė poziciją, kad tam šiuo metu nemato pagrindo.
Tiesioginės invazijos grėsmė NATO praktiškai lygi nuliui
Tuo metu prezidento patarėjas atmetė vertinimą, kad konfrontacija tarp Rusijos ir NATO šiuo metu yra pasiekusi aukščiausią lygį nuo 2022 metų.
„Ne, tikrai taip negalėčiau pasakyti. Tiesioginės karinės invazijos grėsmė yra praktiškai lygi nuliui šiandien. Tačiau sabotažo, diversijų grėsmė yra išlikusi. Ji galbūt šiuo metu yra suaktyvėjusi, tam tikras padidėjęs agresyvumas egzistuoja tam, kad pagrindinis tikslas – įbauginti visuomenes ir tuo pačiu sumažinti paramą Ukrainai per tas diversijas“, – konstatavo D. Matulionis.
ELTA primena, kad S. Cichanouskaja ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo, jog Baltarusijos teritorija gali būti panaudota Rusijos provokacijoms ar tolesnei karinei eskalacijai. Pasak jos, A. Lukašenka prireikus leistų Rusijai naudotis Baltarusijos teritorija ir infrastruktūra.
S. Cichanouskaja taip pat tvirtino gaunanti informacijos apie Baltarusijoje didėjančią karinę infrastruktūrą, įskaitant objektus prie sienos su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis.
person Benjaminas Auryla (ELTA)
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad artimiausiomis dienomis planuoja susitikimą su JAV prezidento atstovais. Susitikimo data jau nustatyta ir tikimasi, kad JAV atstovai atvyks į Kyjivą. Zelenskis pabrėžė, kad šis susitikimas yra labai svarbus ir Ukraina yra pasirengusi turiningiems susitikimams.arrow_forward
Pagal naujausią ARD-„Deutschlandtrends“ apklausą, 56 proc. Vokietijos gyventojų mano, kad šalis patiria didelę arba labai didelę Rusijos grėsmę. Vakarų ir Rytų Vokietijos gyventojai skirtingai vertina situaciją: 59 proc. vakarų vokiečių ir 42 proc. rytų vokiečių mano, kad Rusijos grėsmė šalies saugumui yra didelė arba labai didelė. Apklausa atlikta po to, kai Vokietijos vyriausybė apkaltino Rusiją dėl drono incidento ir paskelbė apie sankcijas Maskvai.arrow_forward