Matulionis pasirodžiusią informaciją apie Stoltenbergą vadina dezinformacija
Politika agresija prieš Ukrainą Tarptautiniai santykiai Gynyba Geopolitika NATO Rusija
Vilnius, balandžio 3 d. (ELTA).
Pasirodžius informacijai, jog buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas 2021 m. neva buvo pasirengęs su Rusija aptarti Aljanso pajėgų išvedimą iš Rytų Europos ir „buferinės zonos“, apimančios Baltijos valstybes, sukūrimą, prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis tai vadina dezinformacija.
„Iš karto galiu pasakyti, kad tai yra eilinė dezinformacija (…) 2021 m. pabaigoje rusai iš tikrųjų pateikė tuos vadinamus ultimatumus tiek NATO, tiek Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV), kur labai aiškiai išdėstė visus reikalavimus. Tie ultimatumai buvo tikrai patys grubiausi. Vienas iš jų aspektų būtent ir buvo išvesti visas sąjungininkų pajėgas iš naujų NATO narių, įstojusių po 1997 m. Tai reiškia, kad tai būtų palietę 12 valstybių“, – penktadienį LRT radijui sakė D. Matulionis.
„Tai buvo Rusijos ultimatumas. Jis buvo pateiktas mums, mes jį matėme. Apie tai net nebuvo diskusijos (…). Jis buvo griežtai atmestas“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, Latvijos leidinys „Baltic Sentinel“ rašo, jog buvęs NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas 2021 m. buvo pasirengęs su Rusija aptarti Aljanso pajėgų išvedimą iš Rytų Europos ir „buferinės zonos“, apimančios Baltijos valstybes.
Leidinio publikuotoje J. Stoltenbergo memuarų apžvalgoje teigiama, kad tuometinis NATO vadovas 2021 m. rudenį susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu aptarti tokios buferinės zonos idėją, apie tai neinformavęs pažeidžiamiausių sąjungininkių.
Nors Lenkija ir Baltijos valstybės kategoriškai priešinosi bet kokioms nuolaidoms Rusijai, „Baltic Sentinel“ teigimu, tuometinis NATO generalinis sekretorius pripažino ignoravęs jų susirūpinimą ir buvo pasirengęs grąžinti NATO pajėgų išdėstymą į 1997 m. pozicijas.
Leidinyje minimi trumpi pokalbiai su neįvardytas Estijos diplomatais, esą patvirtinantys, kad J. Stoltenbergas mėgino iškelti šią idėją už NATO sąjungininkių Baltijos jūros regione nugarų.
„Baltic Sentinel“ teigia, kad visiškos kontrolės regione siekęs Kremlius tokį planą galiausiai atmetė.
Savo memuaruose J. Stoltenbergas rašo, kad jo požiūrį į santykius su Rusija formavo jo tėvas Thorvaldas – buvęs Norvegijos užsienio reikalų ministras, kuris net Šaltojo karo metais skatino dialogą su Maskva.
person ELTA (ELTA)
Šeškinės mikrorajone esančio Daugiafunkcio komplekso šalia prasideda infrastruktūros atnaujinimo darbai, kurie per pusantrų metų pertvarkys Ukmergės, Ozo ir Siesikų gatvių transporto mazgą, pranešė Vilniaus savivaldybė.
Darbai apims dviračių takų, A juostų jungčių ir sankryžos nuvažiavimų bei užvažiavimų automobiliams įrengimą, bei pėsčiųjų ir dviratininkų viaduką, kuris sujungs Nacionalinį stadioną su Žvėrynu, cituoja Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Savivaldybė praneša, kad nors darbai jau prasidėjo, gali pasitaikyti laikinų važiuojamosios dalies susiaurinimų, dėl kurių pikomis valandomis gali formuotis didesnės nei įprastai spūstys, o pilnas rekonstrukcijos darbas prasidės birželį.arrow_forward
Prieš sekmadienį Vatikane, pasakydamas tradicinį sveikinimą „Urbi et Orbi“, popiežius Leonas XIV paragino kariaujančias šalis sudėti ginklus ir paskelbti taiką visame pasaulyje. Jis taip pat atkreipė dėmesį į visuomenės abejingumo globalizaciją, kurios mastas auga dėl konfliktų ir smurto. Popiežiaus sveikinimas ir raginimas pasauliui buvo pagrindinis Velykų šventės Vatikane akcentas.arrow_forward
Aplinkos ministerija siūlo patikslinti mokesčių už valstybinius gamtos išteklius tvarką, supaprastinant ginčų nagrinėjimą ir panaikinant tam tikras mokesčio lengvatas.
Pataisose numatoma ekonominių sankcijų skyrimas, tačiau tai neatleis nuo paties mokesčio, taip pat numatoma išplėsti apmokestinamų naudingųjų išteklių sąrašą.
Ministerija prognozuoja, kad šie pakeitimai per 3-4 metus kasmet leis surinkti bent 1 mln. eurų papildomų pajamų.arrow_forward