Matulionis: mes pasiruošę gerinti santykius su Baltarusija, bet iš jos pusės turi būti pokyčių

Vilnius, kovo 27 d. (ELTA).

Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako – Lietuva yra pasiryžusi gerinti santykius su Baltarusija, tačiau šalis turi parodyti sisteminių pokyčių. 

„Mes tuos santykius tikrai pasiruošę gerinti, bet iš Baltarusijos pusės turi būti sisteminiai pokyčiai – ar demokratizacijos linkme, mažėjanti parama Rusijos karo pramonei ir galbūt didesnis savarankiškumas“, – LRT televizijai penktadienį sakė D. Matulionis. 

Taip jis kalbėjo po to, kai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale\'as interviu naujienų portalui Lrt.lt paragino Lietuvą atkurti ryšius su Baltarusija – atnaujinti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą, surengti dvišalį susitikimą viceministrų lygmeniu. 

Prezidento vyriausiasis patarėjas pažymi, jog šiuo metu Lietuvą priverstinai bandoma įtraukti į dialogą su Minsku. Anot D. Matulionio, taip gali būti bandoma diplomatiškai pažeminti šalį, iškeliant svarbų savigarbos aspektą.

„Tai tam tikras priverstinis bandymas mus įtraukti į dialogą ir savotiškai galbūt diplomatiškai ir pažeminti. (...) Aš kalbu apie Baltarusijos poziciją. (...) Tada atsiras pagrindas A. Lukašenkai teigti, kad jie sugrįžo, pagaliau suprato, su kuo reikia bendrauti ir taip toliau. Čia yra dar toks savigarbos klausimas, kuris yra irgi labai svarbus“, – pabrėžė jis. 

D. Matulionis teigė, jog kai kurie JAV specialiojo pasiuntinio raginimai Lietuvai jį šiek tiek nustebino. Kartu jis pabrėžė, jog šalis dar nėra pasiruošusi dialogui su Minsko puse. 

„Na, gal šiek tiek nustebino, nes iki šiol mes tikrai neturėjome jokių užuominų, kad trąšos turėtų judėti per Lietuvą. Iš tiesų jokio spaudimo iš Amerikos pusės nebuvo ir iki šiol iš principo jo ir nėra“, – teigė diplomatas. 

„Pabrėžčiau, jog reikia vertinti Amerikos pastangas pirmiausia išlaisvinti visus politinius kalinius ir kartu mažinti įtampą tarp kaimynų, tarp Baltarusijos ir kitų regiono valstybių. Tai tikrai sveikintinas dalykas. Bet dialogas yra šiek tiek sudėtingesnis klausimas. Manau, kad mes dar tam nesame pasiruošę ir reikėtų apie tai dar rimčiau pagalvoti ateity. Baltarusijoje pokyčiai reikalingi, tie pokyčiai galbūt ir bus tas indikatorius“, – akcentavo jis. 

Prezidento vyriausiasis patarėjas teigė, jog vengti kontakto su Baltarusija aukštesniame politiniame lygmenyje yra sutarusios Bendrijos narės. 

„Dar norėčiau pabrėžti, kad yra bendra Europos Sąjungos pozicija vengti politinio dialogo aukštesniu lygiu, todėl mes jos taip pat turime laikytis. Taip, tam tikru žemesniu lygiu, kaip ir sakiau, ir techniniu, ir kitur dialogą galima palaikyti, bet tai būtų skirta tam, kad mes, jeigu reikia kažkokios informacijos, pateiktume informaciją, kad geriau galėtų spręsti“, – teigė D. Matulionis. 

Patarėjas taip pat nurodė nemanąs, jog šiltėjantys JAV ir Baltarusijos santykiai kaip nors keičia Lietuvos saugumo situaciją. 

„Ne, nemanau, kad ji keičiasi. Dar kartą pasikartosiu – jeigu įtampos tarp Baltarusijos ir Lietuvos mažės, tai bus didelis Amerikos nuopelnas ir tai tikrai pasveikinsime. Bet realiai Baltarusija yra visiškai integruota į Rusijos karinę sistemą ir tai neleidžia mums teigti, kad saugumas artimiausiu metu kaip nors keistųsi“, – akcentavo jis. 

Kaip skelbta, J. Coale\'as interviu naujienų portalui Lrt.lt teigė, kad baltarusiškos kalio trąšos galėtų būti naudingos Jungtinėms Valstijoms bei turėtų vėl judėti per Lietuvą. Be to, jis sakė besitikintis, kad Lietuva sutiks surengti dvišalį susitikimą su Minsko puse užsienio reikalų viceministrų lygmeniu. 

Specialusis pasiuntinys kalbėjo ir apie tai, jog Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų į Lietuvą problema liovėsi. Jis teigė paraginęs Aliaksandrą Lukašenką išleisti Baltarusijoje laikomus lietuviškus vilkikus. 

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda komentuodamas J. Coale\'o išsakytus teiginius pabrėžė, jog baltarusiškų trąšų klausimas sprendžiamas europiniu lygmeniu. Jis akcentavo, kad dialogas su Baltarusijos puse galimas tik tuomet, kai ši šalis parodys realų norą puoselėti kaimyniškus santykius, nekels grėsmių Lietuvai. Kol kas tokių ženklų, anot šalies vadovo, nėra. 

Tuo metu premjerė Inga Ruginienė teigė, jog Lietuva svarstytų viceministrų lygio susitikimą tuo atveju, jei Minskas įvykdytų Vilniaus keliamas sąlygas. Pirmiausia, ministrė pirmininkė nurodė, jog per sieną neturi skristi kontrabandiniai balionai, antra – visi Baltarusijoje sulaikyti vilkikai turi būti grąžinti be jokių papildomų mokesčių ar finansinių baudų, taip pat Baltarusija turėtų neleisti per sieną neteisėtų migrantų.

Tiesa, ji pabrėžė, kad su JAV pasiuntiniu apie galimybę atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą kalbėta nebuvo.

Praėjusią savaitę derybose Minske dalyvavęs specialusis JAV pasiuntinys J. Coaleʼas pranešė, kad Vašingtonas atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms, tarp kurių – ir „Belaruskalij“. Savo ruožtu režimas į laisvę paleido dalį politinių kalinių.

ELTA primena, kad pernai gruodį JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.

Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.

2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir ES. Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.