https://jega.lt/naujiena/manoma-kad-i-menuli-rezesi-spacex-raketos-pakopa-4683184 content_copy email
Manoma, kad į Mėnulį rėžėsi „SpaceX“ raketos pakopa
Mokslas SpaceX Mėnulio smūgis Kosminiai skrydžiai Mėnulio misijos Astronomija SpaceX NASA Falcon 9
Vašingtonas, rugpjūčio 5 d. (AFP-ELTA).
Manoma, kad trečiadienį į Mėnulį netyčia rėžėsi 4 tonas sverianti „SpaceX“ raketos dalis. Susidūrimas nekėlė pavojaus Žemei, bet ant Mėnulio paviršiaus gali likti krateris.
Nors oficialaus patvirtinimo, kad raketos „Falcon 9“ viršutinė pakopa rėžėsi į Mėnulį, dar nėra, buvo skaičiuojama, jog susidūrimas įvyks apie 6.35 val. Grinvičo (9.35 val. Lietuvos) laiku.
NASA ir jos zondas „Lunar Reconnaissance Orbiter“, taip pat Pietų Korėjos zondas „Pathfinder Lunar Orbiter“ planavo padaryti smūgio vietos nuotraukų, tačiau gali prireikti keleto dienų, kol ši informacija bus gauta.
Mokslininkai ir mėgėjai astronomai laukė akimirkos, kurią galėtų stebėti po smūgio sklindantį Saulės apšviestą nuolaužų kamuolį.
„Žmonės, turintys teleskopą, galbūt galėtų stebėti dėl smūgio susidariusį išmestų medžiagų kamuolį“, – nurodė pagrindinis neseniai paskelbto straipsnio apie numatomą smūgį autorius Benjaminas Fernando iš Los Alamoso Nacionalinės laboratorijos Naujojoje Meksikoje.
„Neaišku, koks bus jo ryškumas, o tai yra viena iš priežasčių, kodėl norime ištirti šį įvykį“, – naujienų agentūrai AFP prieš smūgį sakė tyrėjas.
Darant prielaidą, kad buvo sunaudotas visas kuras, straipsnio autoriai mano, jog erdvėlaivis sveria apie 4 tūkst. kg. Buvo numatoma, kad jis rėšis į Mėnulio šiaurinį pusrutulį, netoli Einšteino kraterio, išvystęs 8 690 km/h greitį.
„Kosminė šiukšlė“
„Pavojaus Žemei nėra“, – pareiškime pabrėžė NASA atstovas Jimis Russellas.
„NASA mokymo tikslais toliau seks raketą, o vėliau moksliniais tikslais stebės smūgio vietą“, – pridūrė jis.
Elono Musko įmonės „SpaceX“ pagaminta raketa „Falcon 9“ pakilo 2025 m. sausį, gabendama du mėnuleigius. Raketa grįžo į Žemę, tačiau viršutinė pakopa liko kosmose, kad toliau stumtų nusileidimo aparatus.
Vykdydama tokias „daug energijos pareikalaujančias misijas“, „SpaceX“ paprastai atlieka manevrą, siekdama užtikrinti, kad antrasis etapas „būtų saugus pagal atitinkamas taisyklės ir reglamentus“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino „SpaceX“ NASA mokslo ir „Dragon“ programų direktorė Julianna Scheiman.
„Mes taip ir padarėme“, – tęsė ji, tačiau „dėl Saulės aktyvumo ir gravitacijos jėgų derinio ji nukrypo link Mėnulio“.
Kaip ir daugelis mokslininkų, J. Scheiman pridūrė, kad „labai nekantrauja“ išvysti smūgio vietą.
Straipsnio autoriai paragino tiek profesionalius, tiek mėgėjus astronomus pabandyti stebėti arba įrašyti susidūrimą.
„Šis įvykis suteikia galimybę išbandyti smūgių ant Mėnulio paviršiaus padarinių lokalizavimo sistemą būsimiems seisminiams eksperimentams, tirti dulkių ir kamuolių dinamiką po smūgių Mėnulyje ir įvertinti pavojus, kylančius dėl dirbtinių kosminių šiukšlių smūgių“, – rašė tyrėjų komanda.
NASA tikisi jau greitai užtikrinti nuolatinį žmonių buvimą Mėnulyje, todėl labai svarbu geriau suprasti kosmines šiukšles Mėnulio orbitoje.
Mėnulis nuolat patiria kosminių šiukšlių, įskaitant meteoroidus, smūgius. Dirbtinių susidūrimų pasitaiko rečiau.
Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje JAV kosmoso agentūra per savo „Apollo“ programą vykdė sąmoningus sudužimus, kad surinktų seisminius duomenis.
Minėta raketos pakopa yra tik viena iš daugybės kosminių šiukšlių, skriejančių aplink Žemę.
Orbitoje šiuo metu yra daugiau kaip 46 tūkst. kosminių šiukšlių, kurios iš viso sveria 17 tūkst. tonų, liepos pabaigoje nurodė Europos kosmoso agentūra.
Kai kurie ekspertai įspėja, kad dėl per didelio kosminių šiukšlių kiekio aplink Žemę gali prasidėti pavojinga grandininė susidūrimų reakcija, dar žinoma kaip Keslerio sindromas.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas paskelbė pradėjęs tarnybinį patikrinimą pasienio tarnybos vadovybei po to, kai sužinojo apie pareigūnų užpuolimą Lazdijų rajone iš socialinių tinklų, o ne iš paties pasienio tarnybos vadovo Rustamo Liubajeva. Incidentas įvyko liepos 26 dieną, kai migrantų grupė, ketinusi neteisėtai patekti į Lietuvą tuneliu, užpuolė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus. R. Liubajevas pripažino, jog neįvertino incidento svarbos ir nepateikė visos informacijos ministrui.arrow_forward