Macronas pasisako už koordinuotą laivybos atnaujinimą Hormuzo sąsiauryje
Politika Hormūzo sąsiauris Iranas Tarptautiniai santykiai Diplomatija Geopolitika Emmanuelis Macronas JAV Iranas
Paryžius, gegužės 4 d. (AFP-ELTA).
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragina JAV ir Iraną koordinuoti veiksmus atveriant Hormuzo sąsiaurį laivybai. Prieš tai buvo paskelbta, kad JAV pajėgos ims lydėti laivus šiame sąsiauryje, kurį blokuoja Iranas.
„Mes labiausiai norime, kad Jungtinės Valstijos ir Iranas suderintų savo veiksmus – tai vienintelis sprendimas, kaip atverti Hormuzo sąsiaurį“, – E. Macronas pirmadienį sakė Europos lyderių susitikimo metu Armėnijoje.
„Mes neketiname dalyvauti jokioje karinėje operacijoje, kurios modelis man atrodo neaiškus“, – pridėjo prezidentas.
Prancūzija kartu su Jungtine Karalyste ėmėsi pastangų suburti valstybių koaliciją, kad JAV ir Iranui pasiekus taiką būtų užtikrinta laivyba Hormuzo sąsiauryje.
ELTA primena, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus, jog Vašingtonas pradės lydėti laivus per užblokuotą Hormuzo sąsiaurį, Irano kariuomenė pirmadienį pagrasino atakuoti JAV pajėgas, jeigu jos įplauks į šiuos vandenis.
Iranas iš esmės sustabdė laivybą šiuo sąsiauriu po to, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelis ėmė bombarduoti Iraną. Vėliau JAV taip pat pradėjo Irano uostų blokadą.
Nors JAV ir Iranas susitarė dėl paliaubų ir jos šiuo metu galioja, tačiau derybose dėl ilgalaikio susitarimo ir Hormuzo sąsiaurio atvėrimo proveržis kol kas nepasiektas.
Dėl sąsiaurio blokavimo sutriko prekyba nafta, dujomis ir trąšomis, o dėl to visame pasaulyje išaugo naftos ir degalų kainos.
person Karolis Broga (ELTA)
Lietuvos centrinis valstybės archyvas panaikino įrašą, skirtą Osmanų imperijoje vykdyto armėnų genocido minėjimui po neformalių Užsienio reikalų ministerijos ir Turkijos ambasados paskatinimų. Vyriausiosios archyvaro tarnybos vadovė Inga Zakšauskienė patvirtino, kad buvo organizuotas skubus susitikimas su Turkijos ambasados atstovais, kurio metu buvo išreikštas susirūpinimas, neva archyvas bando politizuoti armėnų tautos genocidu susijusį klausimą. Tačiau nebuvo gauta jokių oficialių užklausų ar skundų iš Turkijos ambasados, o Užsienio reikalų ministerija neigia šiuo klausimu teikusi rekomendacijas.arrow_forward
Ketvirtadienį britų rinkėjai balsuos savivaldos rinkimuose, kurie, tikėtina, suduos smūgį nepopuliariam leiboristų premjerui Keirui Starmeriui ir sustiprins dešiniųjų bei kairiųjų partijų įtaką. Apklausos prognozuoja niūrius rezultatus leiboristams, o tai greičiausiai paspartins kalbas apie būtinybę keisti lyderį. „Reform UK“ ir „Žalieji“ gali sustiprėti, o leiboristai gali prarasti kontrolę Velso vietos parlamente ir patirti nuostolius Anglijoje.arrow_forward
Europos Sąjunga patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ragina toliau griežtinti sankcijas Rusijai ir grįžti prie svarstymų įšaldytas Rusijos lėšas panaudoti reparacijų paskolai. Paskolos patvirtinimui prisidėjo Vengrijos žmonės, nes jų buvęs ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, vilkino šios paskolos patvirtinimą. ES šalys pernai gruodį pritarė neribotam laikui įšaldyti Bendrijoje esantį Rusijos valstybės turtą, siekdamos užtikrinti, kad ateityje šie pinigai galėtų būtų skirti Ukrainai reparacijų paskolos forma. arrow_forward