Macronas išdėstys, kaip Prancūzijos branduoliniai ginklai galėtų apsaugoti Europą

Paryžius, vasario 27 d. (AFP-ELTA).

Prancūzijos prezidentas Emmanualis Macronas pirmadienį atskleis savo viziją, kaip Prancūzijos branduolinis arsenalas galėtų sustiprinti Europos gynybą, žemynui skubant persiginkluoti prieš agresyvią Rusiją ir Vašingtonui nusišalinant. 

E. Macrono kalbos Prancūzijos branduolinių povandeninių laivų bazėje Bretanėje bus atidžiai klausomasi visoje Europoje. Žemynas dešimtmečius rėmėsi Jungtinių Amerikos Valstijų branduoliniu atgrasymu, bet dabar vis dažniau svarsto, ar stiprinti savo arsenalus. 

Tikimasi, kad E. Macronas atnaujins Prancūzijos branduolinę doktriną. Jo komandos narys sakė, kad tikimasi „gana reikšmingų pokyčių ir raidos“, bet pateikti daugiau informacijos atsisakė. 

Anksčiau E. Macronas siūlė apsvarstyti, kaip Prancūzija – vienintelė Europos Sąjungos branduolinė valstybė – galėtų prisidėti prie Europos saugumo. Šį mėnesį jis teigė svarstantis doktriną, kuri galėtų apimti „specialų bendradarbiavimą, bendras pratybas ir bendrus saugumo interesus su kai kuriomis svarbiomis šalimis“. 

Pernai E. Macronas sakė esąs pasirengęs aptarti galimą branduoliniais ginklais apginkluotų Prancūzijos lėktuvų dislokavimą kitose Europos šalyse. 

Prancūzija turi pasaulyje ketvirtą pagal dydį branduolinį arsenalą – manoma, apie 290 kovinių galvučių. Didžioji Britanija, pasitraukusi iš Europos Sąjungos 2106 m., yra kita Europos branduolinė valstybė. JAV ir Rusija, dvi pagrindinės pasaulio branduolinės valstybės, kiekviena turi tūkstančius branduolinių galvučių. 

JAV pareigūnų patikinimai, kad Vašingtono atgrasymo priemonės ir toliau apima NATO nares Europoje, ne ką numalšino baimes dėl nepastovaus JAV prezidento Donaldo Trumpo vadovavimo.

„Akivaizdu, kad turėsime kartu apmąstyti, kaip Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos atgrasymo priemonės gali būti įtrauktos į tvirtesnę Europos gynybą“, – sakė Bernard‘as Rogelis, buvęs E. Macrono karinis patarėjas.

27 mygtukai

Šį mėnesį Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad veda „konfidencialius pokalbius su Prancūzijos prezidentu apie Europos branduolinį atgrasymą“. 

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris sakė, kad Jungtinės Karalystės branduolinis atgrasymas jau apsaugo NATO nares, tačiau pabrėžė, kad „stiprina branduolinį bendradarbiavimą su Prancūzija“. 

Kitas klausimas, kaip tiksliai 27 ES valstybės bendradarbiautų branduolinio atgrasymo srityje.

Pasak B. Rogelio, sprendimą panaudoti branduolinius ginklus priimtų Prancūzija. „Neįsivaizduoju, kad turėtume 27 mygtukus. Patikimumo požiūriu tai tiesiog neveikia“, – sakė jis. 

Be to, Prancūzijos taupymo politika ir įtampa santykiuose su kita Europos Sąjungos galybe Vokietija atskleidė bet kokio potencialaus saugumo susitarimo spragas. 

Šį mėnesį Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas kritikavo Prancūzijos išlaidas gynybai, ragino Paryžių padaryti daugiau, kad Europos saugumo suverenitetas virstų konkrečiais veiksmais. „Nekantriai laukiame kitos Prancūzijos prezidento kalbos“, – pridūrė J. Wadephulas. 

Pasak Europos užsienio santykių tarybos politikos bendradarbio Rafaelio Losso, lyderiai turėtų pasitikėti Europos parama branduolinio atgrasymo stiprinimui. Jis teigė, kad Bulgarijos, Danijos, Estijos, Vokietijos, Lenkijos, Portugalijos, Ispanijos ir Šveicarijos žmonės dabar linkę labiau paremti, o ne priešintis alternatyvaus Europos branduolinio atgrasymo sukūrimo idėjai. 

„Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos branduolinės pajėgos – kaip būsimos Europos strateginės atgrasymo priemonės pagrindas – greičiausiai turės didėti ir keisti sudėtį“, – parašė jis. 

Prancūzija yra NATO narė, bet savo atominių ginklų Aljansui nesuteikia. Tačiau pastarajame branduolinės doktrinos atnaujinime 2020 m. E. Macronas paragino ES šalis diskutuoti, kokį vaidmenį galėtų atlikti Prancūzijos branduolinis atgrasymas. 

Puoselėjami lūkesčiai

Tuometinis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atmetė E. Macrono raginimą pradėti strateginį dialogą Europoje ir sakė, kad „išbandyta ir patikrinta“ atgrasymo priemonė jau yra. Tačiau paveikslas pasikeitė, kai Rusijos vadovas Vladimiras Putinas 2022 m. įsiveržė į Ukrainą, ne kartą baugino Maskvos branduoliniu arsenalu, o D. Trumpas nustūmė Europą į savo prioritetų sąrašo galą. 

Florianas Galleri, šiuolaikinių karinių tyrimų ir branduolinių doktrinų specialistas, taip pat perspėjo, kad E. Macronas turės elgtis atsargiai, nes nėra populiarus ir jo prezidentavimas po metų baigsis.

„Ši kalba skatina lūkesčius“, – sakė jis. „Jei ji bus silpna, žmonės stebėsis, kodėl ji apskritai buvo pasakyta. Jei bus stipri, numatanti realius pokyčius, padariniai gali būti reikšmingi“, – pridūrė jis.

Tačiau E. Macrono kalba gali sukelti ir neigiamą prancūzų reakciją prieš 2027 m. prezidento rinkimus. Marine Le Pen euroskeptiški kraštutiniai dešinieji laikomi turinčiais didžiausią galimybę laimėti šį aukščiausią postą.