Vilnius, liepos 28 d. (ELTA).
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad planuojant gynybos finansavimą po 2030 metų Lietuva turės galvoti ne tik apie lėšas krašto apsaugai, bet ir apie šalies gynybos pramonės plėtrą.
Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda M. Sinkevičius teigė, kad ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva turi siekti būti ne tik gynybos priemonių pirkėja, bet ir gamintoja.
„Galvodami apie 2030 ir vėlesnius metus, mes turime galvoti, kaip savo biudžeto lėšomis tai darysime. Turime galvoti, kaip užkursime gynybos pramonę, nes yra labai svarbus elementas, kuris svarbus ir man asmeniškai, ir krašto apsaugos ministrui, ir ponui prezidentui“, – antradienį Prezidentūroje sakė premjeras.
Anot jo, Lietuva turi siekti neapsiriboti vien gynybos priemonių įsigijimu, bet ir kurti gamybos pajėgumus.
„Kad mes būtume ne tik vien perkantys, bet ir gaminantys, ir gamindami naudotume ne tik sau, bet ir sugebėtume eksportuoti, NATO šalims parduoti. Tai tas gynybos pramonės, sakykime, užkūrimas yra labai svarbus ir prezidentui, ir man asmeniškai“, – teigė M. Sinkevičius.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius antradienį „Žinių radijui“ teigė, kad, G. Nausėdos nuomone, Lietuvai būtina nuosekliai stiprinti gynybos pajėgumus, nes geopolitinė įtampa artimiausiais metais neišnyks. Anot jo, po 2030 metų reikėtų siekti plataus politinių partijų susitarimo dėl ilgalaikio gynybos finansavimo.
V. Augustinavičius pažymėjo, kad nors NATO kontekste svarbus rodiklis yra gynybos išlaidų dalis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), praktiškai svarbiausia yra reali lėšų suma, reikalinga suplanuotiems pajėgumams įgyvendinti.
person Benjaminas Auryla (ELTA)