M. Sinkevičiaus politinės karjeros vingiai: nuo savivaldos iki nacionalinės politikos viršūnės
Politika Sinkevičius premjeras Vyriausybės formavimas Koalicijos Politinės partijos Mindaugas Sinkevičius Inga Ruginienė Lietuvos socialdemokratų partija
Vilnius, birželio 24 d. (ELTA).
Nors Vyriausybės vadovo postas socdemų lyderiui Mindaugui Sinkevičiui matuotas nesyk, šių pareigų link jis žengia tik dabar. Trečiadienio vakarą kaip galimas kandidatas į premjerus jis prisistatys ir prezidentui Gitanui Nausėdai.
Tapęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininku M. Sinkevičius inicijavo pokyčius valdančiojoje koalicijoje ir paskelbė, kad imsis premjero pareigų. Dėl to antradienį atsistatydino vos 9 mėnesius išdirbusi Ingos Ruginienės vadovauta Vyriausybė ir prasidės naujo ministrų kabineto formavimas.
ELTA apžvelgė svarbiausius galimo būsimojo premjero gyvenimo bei politinius etapus.
Politinio kelio pradžia
Baigęs Jonavos Senamiesčio gimnaziją M. Sinkevičius įstojo į Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakultetą, kuriame įgijo vadybos ir verslo administravimo bakalaurą. Studijas jis toliau tęsė ISM Ekonomikos ir vadybos universitete, kur 2009-aisiais įgijo marketingo ir vadybos magistro kvalifikacinį laipsnį, o 2015 m. – apgynė daktaro disertaciją.
Savo politinį kelią M. Sinkevičius pradėjo 2007-aisiais, kai buvo išrinktas į Jonavos rajono savivaldybės tarybą. Po metų politikas pradėjo dirbti mero pavaduotoju, o 2010–2011 metais šias pareigas ėjo visuomeniniais pagrindais.
2011 metais M. Sinkevičius tapo Jonavos meru. Tuo metu jam buvo 26-eri, jis buvo jauniausias meras Lietuvoje.
Kaip tada teigė socialdemokratas, jo susidomėjimą politika paskatino šeimos aplinka – jo tėvas Rimantas Sinkevičius yra ilgametis LSDP narys. Vis dėlto M. Sinkevičius ne kartą yra pabrėžęs, kad į politiką jį atvedė ne tėvas.
„Kiekvienam sūnui tėvai yra pirmieji autoritetai, bet mane į politiką atvedė Juras Požela“, – interviu „Laisvės TV“ teigė politikas.
Jis yra pasakojęs, kad būtent po atsitiktinio susitikimo su J. Požela, tuomečiu jaunųjų socdemų lyderiu, prasidėjo jo politinis kelias.
„Istorija – susijusi su tėvu. Jis mane atvežė į Vilnių, Saulėtekį, Skaičiavimo centrą, suvesti brandos egzamino rezultatų. Pakeliui sutikome J. Poželą. Šis pakvietė mane išgerti alaus (buvau pilnametis). Pakalbėjome apie jaunuosius socdemus. Taip viskas ir gimė“, – tinklalaidėje politika.lt kalbėjo politikas.
J. Požela buvo vienas ryškiausių jaunosios kartos socdemų. 2016 m. po sunkios ligos politikas mirė.
Trumpas etapas nacionalinėje politikoje
Po kadencijos Jonavos rajono mero poste M. Sinkevičius pasuko į nacionalinę politiką. 2016 m. Seimo rinkimus laimėjusi Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sudarė koaliciją su LSDP.
Tų metų gruodį prisiekė Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetas, kuriame M. Sinkevičius buvo paskirtas vadovauti Ūkio ministerijai (dabar Ekonomikos ir inovacijų ministerija – ELTA). Vis tik šias pareigas socialdemokratas ėjo neilgai – iki 2017 metų.
Jis atsistatydino po to, kai tuomečio LSDP pirmininko Gintauto Palucko iniciatyva socialdemokratai nusprendė trauktis iš koalicijos su „valstiečiais“.
Šiek tiek anksčiau tais pačiais metais M. Sinkevičius nesėkmingai bandė tapti LSDP pirmininku – partijos vadovu buvo išrinktas tuo metu sostinės vicemero pareigas ėjęs G. Paluckas.
Baigęs darbą S. Skvernelio ministrų kabinete, M. Sinkevičius pusantrų metų vadovavo įmonei „Jonavos vandenys“. Ši įmonė minima visuomenininkui Andriui Tapinui keliant klausimus dėl teisinių paslaugų apmokėjimo M. Sinkevičiaus „čekiukų“ byloje.
A. Tapinas nurodo, kad 2023 metų pabaigoje pradėtame 600 tūkst. eurų dydžio teisiniame ginče su bendrove „Achema“ „Jonavos vandenims“ atstovauja advokatų kontora „Ellex Valiūnas“. Jos partneris Arūnas Petrauskas atstovavo M. Sinkevičiui „čekiukų“ byloje.
Visuomenininkas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) prašydamas įvertinti, kokiomis lėšomis M. Sinkevičius padengė teisines išlaidas savo „čekiukų“ byloje. M. Sinkevičius aiškino, kad jo teisinės išlaidos siekė virš 10 tūkst. eurų, paslaugas suteikusi advokatų kontora „Ellex Valiūnas“ nuolaidų jam nepritaikė.
Sugrįžimas į savivaldą
Po savivaldos rinkimų 2019 metais M. Sinkevičius vėl grįžo vadovauti Jonavos rajonui. Jis taip pat buvo išrinktas Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentu. Politikas vis dažniau buvo matomas viešojoje erdvėje, stiprino įtakas LSDP viduje.
M. Sinkevičius tiesioginius mero rinkimus Jonavoje laimėjo ir 2023 metais – pergalę iškovojo pirmajame ture.
Tais metais vykę savivaldos rinkimai buvo sėkmingi socdemams – šios partijos kandidatai laimėjo rinkimus 17-oje savivaldybių.
Tuo metu partijai vadovavusi Vilija Blinkevičiūtė sakė, jog jei LSDP sėkmingai pasirodys ir Seimo rinkimuose, M. Sinkevičius galėtų tapti premjeru.
Vis tik jis pats sau tokio posto matuoti neskubėjo, bet pabrėžė – į nacionalinę politiką sugrįžti teks.
„Natūralu, kad ir Jonavoje rinkėjui ilgainiui atsibosiu, nebe pirma kadencija vadovauju, tai tas perspektyvumas, matyt, su kiekviena kadencija mažėja“, – anuomet kalbėjo M. Sinkevičius.
Teisiniai iššūkiai
Nors LSDP sėkmingai pasirodė ir 2024 metų Seimo rinkimuose bei juos laimėjo, planai dėl galimo M. Sinkevičiaus vadovavimo Vyriausybei žlugo, mat kiek anksčiau jis sulaukė teisinių nemalonumų.
A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ į teisėsaugos akiratį pakliuvo ir M. Sinkevičius.
Politikas buvo įtariamas 2019–2023 m. Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padaręs 1487 eurų siekiančią turtinę žalą.
Kaip skelbė A. Tapinas, gavus M. Sinkevičiaus išlaidų ataskaitas, suabejota politiko įsigytais dviem televizoriais. Klausimai jonaviškiui buvo keliami ir dėl keturių telefono sąskaitų, šešių banko kortelių, kuriomis apmokėtos sąskaitos už kurą, intensyvių kelionių karantino metu.
Pats politikas aiškino, kad dokumentuose įsivėlė „techninė klaida“, todėl kanceliarinėmis išmokomis buvo apmokėtos tik poros mėnesių sąskaitos.
2023 m. lapkritį prokuratūrai pareiškus įtarimus dėl galimai neteisėtai pasisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų, Jonavos rajono meras laikinai sustabdė narystę LSDP, pateikė prašymą pasitraukti iš LSA prezidento pareigų.
STT pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu M. Sinkevičiui buvo pateikti kaltinimai dėl savivaldybės administracijai padarytos turtinės žalos.
Įtarta, kad nurodytu laikotarpiu socialdemokratas už pareigoms vykdyti skirtas savivaldybės lėšas išsimokėtinai pirko asmeniniam naudojimui skirtą turtą bei sumokėjo už sutuoktinės naudotas mobilaus ryšio paslaugas. Taip pat gauta duomenų, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijai buvo teikiami galimai suklastoti tarybos nario išlaidas pagrindžiantys finansiniai dokumentai.
Politikas tikino grąžinęs per 4 tūkst. eurų.
Kaltę neigė, siekė visiško išteisinimo
2024 m. kovą į Kauno apygardos teismo posėdį atvykęs M. Sinkevičius kaltę neigė, sakė, jog tikisi visiško išteisinimo.
„Tikrai nepripažįstu (kaltės – ELTA), todėl kad esu nekaltas“, – prie teismo salės žurnalistams tuomet sakė jis, minėdamas, kad teisme tikisi visiško išteisinimo ir savo nekaltumą pagrįs teismui pateiktais dokumentais.
Tų pačių metų gegužę Kauno apygardos teismas M. Sinkevičių pripažino kaltu byloje dėl piktnaudžiavimo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis. „Čekiukų“ byloje jam buvo skirta 12,5 tūkst. eurų bauda, trejiems metams atimta galimybė dirbti valstybės tarnyboje.
Šį nuosprendį meras apskundė, jo byla buvo perduota Apeliaciniam teismui. 2024 m. rugsėjį teismas paliko galioti žemesnės instancijos sprendimą.
Komentuodama teismo verdiktą, LSDP pabrėžė – bausmė itin griežta.
„Taip, mes tikėjomės daugiau teisingumo ir daugiau proporcingumo – bausmė yra itin griežta. Pritaikyta pati griežčiausia priemonė – baudžiamoji atsakomybė“, – komentare raštu Eltai tąsyk teigė LSDP atstovas spaudai Justinas Argustas.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino M. Sinkevičiaus savivaldybės vadovo mandatą, jis buvo išbrauktas iš kandidatų į Seimą sąrašo. Laikinai eiti Jonavos rajono mero pareigas buvo paskirtas jo tėvas R. Sinkevičius.
M. Sinkevičius įsidarbino bendrovėje „Fegda“, kur nuo 2024 metų lapkričio 19 dienos iki 2025 metų kovo 7-osios ėjo komercijos direktoriaus pareigas. Žiniasklaidai paskelbus apie nekokybiškai nutiestą kelią į Rūdninkų poligoną, kalbėta apie galimas socialdemokrato ir jo šeimos sąsajas su „Fegda“, tarkime, kad M. Sinkevičių ir jo tėvą su įmonės atstovais sieja ir pomėgis medžioti. Pats M. Sinkevičius tikino, kad niekada neatstovavo šios bendrovės interesams centrinės valdžios institucijose.
Pergalė paskutinės instancijos teisme
M. Sinkevičius sumokėjo teismo paskirtą 12,5 tūkst. eurų baudą, bet lapkritį su kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT), prašydamas panaikinti nuosprendį arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
2025 metų kovą LAT nutraukė „čekiukų“ byloje nuteisto buvusio Jonavos mero bylą. Kasacinis teismas konstatavo, kad politiko veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas lėšas jis grąžino.
LAT konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir turto pasisavinimo.
Po palankaus teismo sprendimo, VRK atšaukė sprendimą panaikinti 2023 metų rinkimuose iškovotą Jonavos rajono mero mandatą, todėl M. Sinkevičius grįžo į pareigas, taip pat – į LSDP gretas.
M. Sinkevičiaus tarybos nario išlaidų panaudojimo istoriją tyrė ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK). 2025 metų birželį ji pripažino, kad politikas supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Vis dėlto, kaip tąsyk aiškino VTEK komisijos pirmininkas, atsižvelgus į jo savivaldybėje einamas aukščiausias mero pareigas, M. Sinkevičiui šioje situacijoje „realios atsakomybės nėra“.
Nuo laikinojo iki nuolatinio LSDP pirmininko
Po palankaus teismo sprendimo 2025 metais, M. Sinkevičius užsiminė, kad galbūt sieks LSDP pirmininko posto.
„Savo narystę partijoje atstačiau. Reiškiasi, galiu veikti tiek, kiek man atrodo teisinga ir reikalinga. Keli skyriai savaitgalį informavo, kad iškėlė mano kandidatūrą į partijos pirmininkus. Kol kas to sprendimo galutinio nesu priėmęs, bet jį labai rimtai svarstau“, – tų metų kovą LRT radijui sakė jis.
Galiausiai nuo tokių svarstymų politikas atsitraukė, o LSDP pirmininku buvo išrinktas G. Paluckas.
Tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad jam vis dėlto teko perimti partijos vairą. 2025 metų vasarą G. Paluckui atsistatydinimo iš premjero ir LSDP pirmininko pareigų, M. Sinkevičius tapo laikinuoju partijos vadovu. Tiesa, vadovauti Vyriausybei nepanoro.
„Noriu tęsti darbą savo mieste. Mano pasitraukimas iš mero pareigų reikštų ir naujus Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimus, kurie valstybei kainuotų papildomas lėšas. Taip pat, kaip jau esu minėjęs viešai, sprendimą derinau su artimaisiais. Jie ne kartą išsakė norą, kad likčiau dirbti Jonavoje, ir aš gerbiu šią jų poziciją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ 2025 m. rugpjūtį rašė jis.
Į premjeres tada socialdemokratai delegavo politikos ir partijos naujokę I. Ruginienę.
Gegužės 1 dieną M. Sinkevičius buvo išrinktas nuolatiniu LSDP vadovu. Suvažiavime patvirtinus partijos statuto pakeitimus, politikas socdemams turėtų vadovauti iki 2029 metų.
„Ir lauktas, ir įpareigojantis sprendimas. Nebus lengva, to pasitikėjimo reikės per visą darbo laiką. Tikiu, kad būsite mano palydovai, patarėjai, išminties šaltinis, kritikai“, – LSDP suvažiavime kalbėjo išrinktasis pirmininkas.
Dėl kandidatūros apsispręs Seimas
ELTA primena, kad LSDP nusprendus nutraukti koaliciją su „Nemuno aušra“, prisijungti prie valdančiųjų pakviesta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Praėjusią savaitę Seimo LSDP, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos pasirašė koalicinę sutartį. Joje numatyta, kad premjeru taps M. Sinkevičius.
Jo kandidatūrą Seimui prezidentas G. Nausėda planuoja pateikti ketvirtadienio pavakarę. Parlamentarai dėl naujojo Vyriausybės vadovo turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo Seimo plenarinių posėdžių salėje.
Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos.
Jei parlamentas patvirtins kandidatą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
person Liudmila Petrakova (ELTA)
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pareiškė, kad šalis statys didesnius karo laivus ir aprūpins jūrų laivyną branduoliniais ginklais, nepaisant taikomų sankcijų dėl branduolinės programos.
Antradienį paleistas laivas „Choe Hyon“ yra vienas iš dviejų 5000 tonų klasės karo laivų, o Kim Jong Unas teigė, kad artimiausiu metu bus paleisti kiti strateginiai karo laivai.
Analitikai mano, kad šie veiksmai yra žinia Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kurias Šiaurės Korėja laiko pagrindine Pietų Korėjos saugumo sąjungininke, ir veiksminga atgrasymo priemonė prieš galimą JAV karinę intervenciją Korėjos pusiasalyje.arrow_forward